Aš Rusnė Gužauskaitė, man 18 metų, esu būsima abiturientė. Neseniai praėjęs mano 18-as gimtadienis toli gražu nebuvo tas tipinis vakarėlis sodyboje su svaigalais, rytiniais galvos skausmais ir pradingusia atmintimi. Jį atšvenčiau jaunimo stovykloje „Laisvės kodas“ kartu su maždaug 90 sveikos gyvensenos kryptimi žvelgiančių nuostabių žmonių. Geresnio gimtadienio neįsivaizduoju!
Vartojantys alkoholį yra alkoholio pramonės aukos
Švęsti taip, kad kitą dieną nieko neprisiminčiau, nematau prasmės, aš kaip tik noriu prisiminti, kaip buvo smagu praėjusią dieną. Be to, linksmintis blaiviai yra tikrai labai paprasta. Apskritai mane labai gąsdina neprognozuojami, savęs nekontroliuojantys, kitiems grėsmę keliantys apsvaigę žmonės. Tokia aš nenoriu būti niekada. Daugumai tokie svyruojantys ar blevyzgas kalbantys žmonės kelia juoką, tačiau man, priešingai – ir baugu, ir gaila tų žmonių, nes jie dar neatrado tikrosios laimės ir beviltiškai bando nuskandinti savo problemas alkoholyje, kuris yra tik lengvas reklamos triukas ir didžiulė pinigų mašina.
Sveiką gyvenseną į šeimą atnešė tėtis
Mano gyvenimo būdas pradėjo formuotis dar vaikystėje, maždaug prieš 10 metų. Už tai labiausiai esu dėkinga savo tėčiui. Jis, atradęs „Gyvenimo meno“ organizaciją, parsinešdavo neįkainojamos ten įgytos išminties į namus, kalbėdavo su mumis, išmokė atpažinti tikrus draugus, o po to ėmė mus kviesti į stovyklas ir kursus. To ir pakako mūsų šeimos negrįžtamiems pokyčiams. Prasidėjo tarsi visiškai naujas mūsų gyvenimo etapas. Nors buvau dar vaikas, tačiau iškart pastebėjau, kaip keičiasi mūsų bendravimas, mitybos įpročiai (namuose mėsos vis mažėjo), stiprėja tarpusavio ryšiai, daugėja energijos, platėja šypsenos ir didėja optimizmo atsargos. Dar dabar jaučiu, kaip viskas tik geryn ir šviesyn, tobulėjame visi drauge.
Pažintis su sveikuoliais aplieta džiaugsmo ašaromis
Esu neapsakomai dėkinga savo pirmajai meno gyventi mokytojai Jūratei. Ji ne tik man davė savo kelionėse ir per dvasinę patirtį įgytos išminties, bet ir išmokė tą išmintį atrasti savyje. Jaučiu nepaprastą pagarbą ir meilę jai už tai. Būtent ji pasikvietė mane praeitą vasarą savanoriauti sveikuolių stovykloje – buvau jos asistentė. Tada ir susipažinau su sveikuoliais. Nors toje stovykloje buvau vadovytė, o ne dalyvė, paskutinė jos diena buvo aplieta džiaugsmo ašaromis dėl ten sutiktų tikrų, nuostabių žmonių. Jie lydi mane iki šiol ir lydės, manau, dar ilgai.
Savo gyvenimo kitokio jau nebeįsivaizduoju, esu be galo laiminga ir dėl to, kad sveikas gyvenimo būdas vis labiau populiarėja, ypač tarp jaunimo. Gera turėti bendraminčių ir tikėti, kad judame link gražesnio rytojaus.
Sveikesnis gyvenimas mano draugams leidžia tapti laimingesniems
Draugai dažniausiai klausia, kuo pakeisti mėsą, kaip mamai ir gydytojai įrodyti, kad nevalgant mėsos kraujo tyrimai gali būti geri ir visiškai nenusilpsi. Labai džiaugiuosi, kai žmonės klausia, ypač dėl to, kad jie pastebi, domisi ir pasitiki manim šiais klausimais. Turiu labai daug draugų, kurie pasikeitė pradėję gyventi sveikiau. Smagu stebėti, kaip didėja jų pasitikėjimas savimi, jie tampa natūralesni, laimingesni, o tarp mūsų atsiranda dar daugiau bendrų dalykų.
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt