Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose – mokyklose ir darželiuose mobilioji ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę. Ekspertų pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad nors daugumoje įstaigų maitinimas yra tinkamas, tačiau yra ir tokių, kuriose situacija prasta ir vaikai gauna nesubalansuotą maistą.
Mobiliosios ekspertų komandos pirmininko, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, vaikų maitinimo situacija ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose yra ganėtinai gera.
„Tam turėjo įtakos jau 2011 m. SAM nustatyti ir beveik kasmet tobulinti privalomieji reikalavimai, kuriais siekta visose įstaigose, kur ugdomi vaikai, įgyvendinti sveikos mitybos principus. Tai suteikia vilčių, kad vaikai nuo mažens bus įpratinti maitintis sveikiau, tad auganti karta turės mažiau, kiek tai priklauso nuo ugdymo įstaigos, sveikatos sutrikimų, įgis žinių apie sveiką mitybą ir jomis dalysis ir šeimoje. Vis dėlto didelį nerimą kelia kai kurios šalies gimnazijos, kuriose maitinimo kokybė yra gerokai prastesnė“, – sako A. Kranauskas.
Jo teigimu, komisija atkreipė dėmesį, kad tos ugdymo įstaigos, kurios maitinimą organizuoja per išorinį paslaugos teikėją, vaikams dažniau pateikia mažiau vertingą maistą, o jo kaina būna didesnė. O tų įstaigų, kurios pačios gamina, maisto kokybė yra geresnė ir lengviau valdoma.
Taip pat, pasak A. Kranausko, dažnai vaikams tiekiama per mažai vaisių ir daržovių, retai būna visų grūdo dalių duonos, sveikų aliejų, maistinių skaidulų, trūksta pieno produktų (varškės, sūrio, jogurto), tačiau daug cukrų, bulvinių patiekalų, sočiųjų riebalų (t. y. sviesto bei mėsos riebalų).
„Ši problema aktuali ne tik mokykloms ir darželiams, bet ir gydymo įstaigoms. Ne ką mažesnė problema yra ir estetinis maisto vaizdas. Juk kiekvienas nori, kad jo pietūs atrodytų patraukliai, tačiau vaikams tiekiami produktai kartais būna tiesiog bet kaip sumesti į lėkštę ir tikrai nežadina apetito“, – teigia A. Kranauskas.
Iš 30 patikrintų ugdymo įstaigų 7 buvo įvertintos aukščiausiu balu – dešimtuku. Tai Trakų rajono Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“, Lentvario lopšelis-darželis „Svajonėlė“, Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Širvintų „Atžalyno“ progimnazija, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija, Kėdainių r. Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“ bei Kėdainių lopšelis-darželis „Pasaka“.
Tačiau buvo ir tokių įstaigų, kurios surinko vos 3 ar 5 balus iš dešimties galimų. Tarp prasčiausiai įvertintų – Panevėžio „Aušros“ gimnazija, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija, Vilniaus Trakų Vokės darželis, Alytaus r. Miroslavo gimnazija.
Vis dėlto dauguma ugdymo įstaigose pastebėtų problemų artimiausiu metu turėtų būti išspręstos. Tuoj po šio patikrinimo Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas naujas vaikų maitinimo tvarkos aprašas įpareigoja įstaigas tiekti daugiau vertingo maisto, pasirūpinti jo patiekimo estetika, atnaujinti indus, tiekti daugiau daržovių, vaisių ir pieno produktų, visų grūdo dalių duonos, riboti cukraus, druskos bei riebalų kiekius, taip pat yra daug kitų naujų nuostatų.
Be to, SAM pasirašė susitarimą su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija, dalyvaujant Švietimo ir mokslo ministerijai bei Lietuvos dietologų draugijai, dėl naujų, sveikų ir įdomių patiekalų bei valgiaraščių vaikų įstaigoms sukūrimo. Kartu bus pateikti estetiško maisto patiekimo pavyzdžiai, ugdantys maitinimosi kultūrą. Taip pat rengiami privalomieji kokybės kriterijai maisto produktams, perkamiems ugdymo įstaigoms viešųjų konkursų būdu. Visa tai turėtų atnešti naują kokybę vaikų maitinimo organizavimo srityje.
Kaip ugdymo įstaigoms sekasi vykdyti naująją tvarką, mobilioji komisija aiškinsis jau rudenį, prasidėjus kitiems mokslo metams, tuomet planuojama vėl vykdyti tikrinimus.
SAM nuotr.