Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Per šį etapą 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.
Populiariausios – informatikos ir technologijų studijos
Atsižvelgiant į darbo rinkoje išaugusį IT specialistų poreikį, išskiriama nauja informatikos, informacijos sistemų, programos sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupė, kuriai universitetuose skiriama 700 valstybės finansuojamų studijų vietų. Tai 20 proc. daugiau, nei buvo skirta 2014 m. „Džiugu, kad valstybėje vis daugėja šių studijų programų profesionalų, tačiau socialinius mokslus ištinka krizė. Populiarieji mokslai valstybę verčia ne ieškoti papildomų finansų, o apkarpyti lėšas, kurios yra skirtos socialiniams mokslams“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Pasak P. Baltoko, tai kelia nerimą, nes nebelieka pusiausvyros ir darnos tarp dviejų sričių. „Dažnai socialiniai mokslai yra nuvertinami, nors neseniai atlikti MOSTOS tyrimai rodo, kad socialinį ar humanitarinį išsilavinimą turintys asmenys pagal įsidarbinimą ar atlyginimo dydį yra lygiaverčiai, o kartais ir aplenkia nemažą dalį technologinių mokslų srities atstovų. Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad tiek technologinių mokslų, tiek socialinių ar humanitarinių mokslų atstovams turėtų būti skiriamas vienodas dėmesys“, – aiškina P. Baltokas.
Aukštojo mokslo finansavimas stabilus, deja, per mažas
Stebint pastarųjų kelerių metų tendencijas, galima matyti, kad studentų skaičius mažėja. Tai vyksta tiek dėl demografinių priežasčių, tiek dėl vis dažniau pasirenkamų studijų užsienyje ar mokslo profesinių mokyklų sektoriuje. Nors studentų skaičius ir mažėja, valstybė nemažina finansavimo aukštajam mokslui, tad mažėjant studentų skaičiui vis didesnis jų procentas gauna krepšelius. Būtų galima teigti ir tai, kad dėl mažėjančio studentų skaičiaus vienam studentui santykinai tenka vis daugiau valstybės skiriamų lėšų. Tokia situacija kuria studijų kokybės Lietuvoje gerėjimo prielaidas, vis dėlto dažniausiai prielaidos lieka prielaidomis, o tikroji situacija nekinta.
2015 m. bakalauro ir vientisosioms studijoms (pagal studijų sritis) Vyriausybės paskirstyta 8,070 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų – 7,861 mln. eurų – atitenka priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 209 tūkst. eurų – studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose su studijų stipendija priėmimui. Atsižvelgdami į tai, jog šiemet abiturientų skaičius sumažėjo beveik 8 proc., galime džiaugtis, kad valstybės finansavimas studijoms nemažėja. Daugiausia lėšų – daugiau nei trečdalis – skiriama technologijos mokslams.
„Tai, kad vienam studentui santykinai tenka daugiau lėšų, ne visada lemia kokybę, nes išskaidžius valstybės finansavimą aukštosioms mokykloms ir begalei „mažų“ studijų programų susiduriama su problema, jog pinigų kokybiškesnėms studijoms vykdyti tiesiog nepakanka. Dėl per didelio lėšų pasklidimo ir nukreipimo į ne visada kokybiškas programas dalis finansavimo krepšelių paleidžiama vėjais“, – teigia P. Baltokas.
Pasak P. Baltoko, sprendžiant šią problemą neužtenka palaikyti stabilų studijų finansavimą. „Būtina imtis priemonių, kad skirti pinigai būtų panaudojami tikslingai, suteiktų galimybę rinktis į priekį kokybinių reformų atžvilgiu judančias, kompetentingus užsienio dėstytojus pritraukiančias ir studentų lūkesčius atitinkančias studijų programas“, – sako P. Baltokas
Sutartys su studijuoti pakviestais asmenimis bus sudaromos nuo liepos 24 dienos. Liepos 29 d. prasidės pagrindinio priėmimo antrasis etapas, vėliau bus rengiamas papildomas priėmimas.
Lietuvos studentų sąjungos inf.