Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje»„Pažaliavo kaip Jorė“
Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje

„Pažaliavo kaip Jorė“

ATNAUJINTA:18 gegužės, 2014Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Jorės, arba Ganiklio, diena (balandžio mėn. 23 d.) turi sąsajų su krikščioniška šv. Jurgio diena – Jurginėmis. Jorė (arba Joris) – ne tik žalumos dievybės vardas. Nuo seno taip vadinamas ir pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Štai Ganiklis, žinomas kaip gyvulių globėjas, yra svarbus šią dieną, nes gyvuliai pagaliau išgenami į laukus ir reikia, kad juos kas saugotų. Gyvuliams apsaugoti nuo seno baltai gaminosi įvarius amuletus ir talismanus, saugančius tiek gyvulius, tiek piemenis nuo pikto. Ši diena Antanavo kultūros namuose minima jau ne vienus metus. Šiemet šioje šventėje svečiavosi ir portalo Lietuve.lt atstovai.

Šiais metais balandžio 23 diena kaip niekada anksčiau buvo nepaprastai šilta ir vasariška. Šventė prasidėjo nuo laukų šventinimo, tai – svarbiausia šventės dalis. Antanavo bendruomenė tiki, kad pašventinti laukai duos geresnį derlių, bus apsaugoti nuo ligų ir gamtos nelaimių. Kaip kalbinami vienos sodybos šeimininkai sakė, su Dievuliu ir Jo palaiminimu derliaus laukti ramiau. Dar prieš pietus Pilviškių parapijos klebonas Algirdas Žukauskas pašventino Užuoganų ir Antanavo kaimų laukus, o vėliau šventė persikėlė į Plioplių kaimą – visi gyventojai susirinko į Reginos Baltūsienės sodybą drauge pasimelsti, kad šv. Jurgis šiemet duotų gerą ir gausų derlių.

Puikus metas sodinti jurginus – neatsiejamą Jurginių šventės akcentą. Ta proga visos Antanavo sodybų šeimininkės sodino nuostabias gėles ir šaukė pavasarį ne tik pasisvečiuoti, bet ir pasilikti ilgam Lietuvoje.

Šv. Jurginių dieną Antanavo koplyčioje vyko šv. Mišios. Jose, be Antanavo gyventojų, taip pat dalyvavo ir svečiai iš Kazlų Rūdos senjorų klubo, kun. Algirdas Žebrauskas, Luokės parapijos klebonas Virginijus Palionis.

Po šv. Mišių visi keliavo į Gaisrių kaimą pas Ireną Bartuškienę pasivaišinti jos rankomis kepta duona, pasidžiaugti šventinamais laukais. Beje, ponios Irenos kepta duona buvo ypatinga – su įkeptu raktu, simbolizuojančiu šv. Jurgį. Mat tikima, jog jis gali užrakinti plėšrių žvėrių nasrus, kad šie nepultų gyvulių, ir atrakinti žemę, kad ši neštų gausų derlių.

Antanavo miesteliui pasisekė – jis turi be galo šaunią bendruomenės pirmininkę Redą Kneizevičienę, gavusią Petkevičaitės-Bitės medalį. Šia proga sveikindami ponią Redą, Antanavo pagrindinės mokyklos šokėjai jai parengė ir padovanojo nuostabiai gražią šokių programėlę pavadinimu „Paukštelių ir piemenėlių Velykėlės“.

Beje, tikrasis Jurgis gyvena tik Gaisrių kaime. Kaip tik šiemet ponas Jurgis buvo įšventintas į bendruomenės narius ir nuspręsta, jog kitais metais Jurginių šventė bus švenčiama būtent šiame kaime.

Be visų minėtų pramogų, Antanavo miestelio mažieji gyventojai dar kūrė ir vaidino trumpą vaidinimą pavadinimu „Ganiklis ganė ir arklį praganė“. Trumpas pasakojimas buvo susijęs su Ganiklio dienos burtais ir magija. Pasakojime piemuo išveja arklį į ganyklas ir verčia dirbti, todėl supykęs arklys išsilaisvina iš apynasrio ir pasprunka, o sugrįžęs ganyklon ir arklio neberadęs piemuo pamano, kad tai piktosios dvasios jį nusinešė. Istorija pamokanti: negalima elgtis su gyvuliais beširdiškai – ir jie turi turėti poilsio dienų.

Šventėje buvo gausu šviežios kiaušinienės, kurios receptais dalijosi visos šeimininkės. Buvo netgi gruziniško vyno, mat pasirodo, kad šv. Jurgis – Gruzijos globėjas.

Tą dieną buvo apstu ir kitokių linksmybių, bet smagiausia portalo Lietuve.lt komandai buvo matyti linksmus žmones, gebančius ir darbuotis, ir švęsti kartu, ir vargais dalytis, ir melstis tikintis gero būsimo derliaus.

Lietuve.lt nori padėkoti už nuostabią šventę, kurioje galėjo dalyvauti, ne tik Antanavo bendruomenei, bet ir visiems svečiams, prisidėjusiems prie šios šventės įgyvendinimo: Pilviškių klebonui Algirdui Žukauskui, Luokės klebonui Virginijui Palioniui, Gaisrių kaimo seniūnei Irenai Bartuškienei, Olgai Biskienei, Julijai Bumblienei, Reginai Baltūsienei, Antanavo mokyklos šokėjams ir mokytojoms, padėjusioms vaikams išmokti šokius ir paruošti vaidinimus, taip pat visiems kitiems žmonėms, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie Jurginių šventės organizavimo Antanave.

Portalo Lietuve.lt komanda linki, kad šv. Jurgis saugotų Jūsų laukus nuo šalčio, sausros ir nuo per didelės drėgmės, nuo piktų amarų ir visokių kitokių blogybių, kurios gali pakenkti derliui. Lai šie metai būna derlingi!

Nuotraukos Vytauto Brastausko

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisJogurtinis keksas
Kitas straipsnis Krepšinio šventė Šiauliuose

Susiję straipsniai

„Atoskrenda pova, leliumoj“

29 gruodžio, 2014

Saulės sutiktuvės

21 gruodžio, 2014

Rudeninės kiaušinienės skonis

18 lapkričio, 2014
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.