Rugsėjo 16 d. Varėnos viešoji biblioteka sukvietė vaikus į 5-ąjį, paskutinį šiais metais, pažintinį pėsčiųjų žygį „Martyno Vainilaičio takais“. Šį kartą žygeiviais tapo „Ryto“ progimnazijos ketvirtokai ir jų mokytoja Aldona Griežienė.
Diena pasitaikė šilta ir saulėta, priminė vasarą. Pirmoji žygio atkarpa – mažai išminti miško keliukai su kliūtimis: reikėjo peršokti per šakų krūveles, pralįsti pro tankias medžių šakas, įveikti kalniukus ir įdubimus. Bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus vedėja Aldutė Skamarakienė pajuokavo, kad tai pati tikriausia kūno kultūros pamoka, o ši mintis neapleido vaikų visą laiką. Išėję į platesnį, žvyruotą kelią žygeiviai dalyvavo antrojoje – gimtosios kalbos pamokoje, žaidė literatūrinius ir kalbinius žaidimus, spėliojo ir vardijo žodžius pagal pateiktus klausimus. Po to sekė gamtos pažinimo pamoka, juk pakeliui tiek daug pamatė: ir rudenėjančius medžius, ryškiu raudoniu nudažytas bruknes, skruzdėlyną, tingiai besirangantį gluodeną, dar vadinamą geležine gyvate, prisirinko nemažai baravykų. Prisiminė ir M. Vainilaičio kūrybą, mat apie viską, ką čia vaikai pamatė, yra rašęs poetas, gimtųjų vietų gamta buvo jo įkvėpimo šaltinis. Priėję Mergežerio kaimą, sustojo prie senovinių avilių. Vyko ketvirtoji pamoka apie drevinę bitininkystę. O žygeivis Benas Beržanskas papasakojo padavimą apie Mergežerį. Apsilankę kapinaitėse, uždegę žvakutes ir tylos minute pagerbę poeto atminimą, žygiavo į sodybą, kurioje veikė mokykla. Iš vietinių gyventojų sužinoję, kad šioje mokykloje M. Vainilaitis nesimokė, susidomėjo, kur mokėsi jų pamėgtas poetas. Netrukus surado atminimo lentą, žyminčią buvusios mokyklos vietą (senasis pastatas neišliko, sudegė).
Gimtosios poeto M. Vainilaičio sodybos kieme veikė kilnojamoji paroda „Martyno Vainilaičio pasaulis“, kurioje daug poeto ir jo šeimos narių nuotraukų kopijų, knygų faksimilės, vietų, menančių M. Vainilaitį, vaizdai, vaikams skirtų renginių Mergežeryje ir Vaitakarčmio „Ežio dvare“ akimirkos.
Vaikus pasitiko dabartinė sodybos šeimininkė, M. Vainilaičio sesuo Antosė Kierienė. 7 kilometrų kelias, nauji įspūdžiai šiek tiek nuvargino mažuosius žygeivius, todėl jaukiai įsitaisę kieme pietavo, o pailsėję apžiūrėjo parodą, skulptūrą „Strazdanotas berniukas“. Sužinojo, jog šis herojus – strazdanota poeto vaikystės dvasia, lydėjusi jį visą gyvenimą, sukviesdavusi į namus visokiausių būtybių – kaukučių, laumių, miškinių, aitvarų. Tada poetas užgesindavęs šviesą ir rašydavęs apie juos, kol dar galėdavo ką įžiūrėti prieblandoje. Skaitė eilėraštį „Ateiki, niekad neapvilsiu“, iškaltą ant namo iškabintoje atminimo lentoje. Deklamavo M. Vainilaičio eilėraščius, klausėsi A. Kierienės pasakojimų apie brolį. Vaišinosi obuoliais iš poeto vaikystės sodo.
Ketvirtokai apdovanoti Varėnos viešosios bibliotekos direktoriaus Eitaro Kazimiero Krupovičiaus diplomais už dalyvavimą 12 km pėsčiųjų žygyje „Martyno Vainilaičio takais“.
Žygį rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Daiva Armonienė