Savo vaikams norisi suteikti viską, kas geriausia, nuo pirmųjų dienų juos apgaubti kokybe, natūralumu, grožiu. Pažintis su Monika Jakuškiene leido įsitikinti, kad jos įkurto prekių ženklo „Śpokas“ vertybės sutampa su tomis, kurios svarbios daugeliui mamų.
Monika Jakuškienė. Akvilės Razauskienės nuotr. 
„Śpoko“ atsiradimas turbūt buvo tik laiko klausimas. Mat Monika nuo mažų dienų augo kūrybiškoje aplinkoje, leisdavo dienas Kaune mamos atidarytame vestuvinių ir vakarinių suknelių salone, apsupta siuvimo mašinų, audinių. Vėliau padėdavo jai kurti suknelių modelius, gamindavo papuošalus.
Vis dėlto profesinės ambicijos Moniką iš pradžių nuvedė ne į dizainą ar kitą kūrybinę sritį, o į verslo vadybos ir analitikos studijas. Po jų ji ne vienus metus vadovavo kultūros centrui, organizuodavo renginius. Veiklos, savirealizacijos galimybių čia netrūko. Norą vėl imtis rankų darbo, kurti moteris pajuto susilaukusi dukrytės. „Gimus dukrelei, buvo daug bemiegių naktų. Per jas svajodavau, planuodavau, ką veiksiu ateityje. Taip besvajojant gimė prekių ženklas „Śpokas“, – pasakoja M. Jakuškienė, mažylius meiliai vadinanti špokiukais.
Pradžioje ji siuvo natūralių audinių seilinukus. Šie ne tik lengvai skalbiami, bet ir dailūs: nežinotum jų tikrosios paskirties, pasakytum, kad jie skirti pasipuošti. Kadangi Monika – labai spontaniška asmenybė, nemėgstanti rutinos, jos gaminių asortimentas netruko prasiplėsti ir vis dar plečiasi. Šiandien jame randame ir lino drabužėlių, turbaniukų, įvairių galvos aksesuarų mažyliams. Šiemet kūrėja planuoja išleisti net septyniolikos modelių kolekciją iš lino ir medvilnės.
Nors atrodo, kad vaikiškų drabužėlių, aksesuarų niša perpildyta, Monika pastebi, jog lietuvės nuo masinės gamybos daiktų vis dažniau gręžiasi į savitus rankų darbo gaminius. Anot jos, rinkoje daug vienodų modelių drabužių, vyrauja stereotipinės spalvos: mergaičių rūbai rožiniai, berniukų – mėlyni. „Śpoko“ kūryboje – daugybė modelių, spalvų (gaminius galima rinktis iš daugiau nei dvidešimt spalvų audinių) ir klientės tai vertina.
Monika džiaugiasi, kad pirmieji „Śpoko“ metai buvo labai sėkmingi. Jos teigimu, sėkmė atėjo natūraliai: kai viską darai iš širdies, lyg sau pačiam, sulauki teigiamo atsako. „Kuriu tai, kas man atrodo gražu ir patogu, stengiuosi kuo daugiau eksperimentuoti, atrasti kažką nauja. Šiuo metu kuriu iš lino, medvilnės audinių. Labiausiai vertinu kokybę ir ilgaamžiškumą“, – pasakoja kūrėja.
Spalvos, audiniai yra tai, kas labiausiai įkvepia Moniką. „Nuolat vaikštau po audinių parduotuves ir įsivaizduoju, ką galėčiau sukurti. Aišku, daug įsigytų audinių taip ir lieka gulėti lentynose laukti savo eilės. Kiekvienas gaminys pirmiausia gimsta vaizduotėje, tada reikia daug darbo, bandymų, kol pavyksta jį pagaminti tokį, kokį įsivaizdavau. Pavyzdžiui, prie lino turbaniuko, kuris bus šių metų naujovė, dirbu jau metus“, – apie kūrybos procesą pasakoja pašnekovė.
Daugiausia gaminių iškeliauja kaip siuntiniai ir tokiais atvejais Monikai netenka susitikti su pirkėjais apsikeisti šiltomis emocijomis. Todėl dėmesį klientams ji stengiasi parodyti kitaip, pavyzdžiui, supakuodama gaminį kaip dovaną, noriai bendraudama socialiniuose tinkluose. „Juk taip smagu užsisakant gaminį gauti ne tik prekę, bet ir jausmą, bendravimą, istoriją, – sako pašnekovė: – Apskritai skiriu daug laiko bendravimui, nes klientės kreipiasi į mane norėdamos ne tik įsigyti gaminį, bet ir gauti patarimų, kaip derinti vaikučio aprangą.“
Anot kūrėjos, nuosavas verslas atnešė ne tik daug bemiegių naktų kuriant naujus modelius, verslo strategijas, bet ir džiaugsmo, kuris užplūsta gavus patenkintų klienčių atsiliepimų, nuotraukų. „Auginant mažuosius špokiukus kiekviena akimirka yra ypatinga ir labai malonu, kad prie tų gražių prisiminimų galiu prisidėti savo kūryba“, – šypsosi Monika.
Daugiau kūrėjos darbų – „Facebook’o“ puslapyje „Śpokas“
Akvilės Razauskienės nuotraukos