Vaikų antsvoris pasaulyje ir Lietuvoje tampa vis grėsmingesne problema, kuri gali turėti skaudžių padarinių. Naujausi „Nestlé“ mitybos instituto moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis antsvorio turinčių vaikų dėl to kenčia ir vėlesniame amžiuje, o tai kelia riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ar net kai kuriomis vėžio formomis. Pasak ekspertų, antsvorio problemą iš dalies lemia nėštumo laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio gaunamos maistinės medžiagos.
Mityba vaikystėje programuoja visą gyvenimą
Vilniuje surengtoje mokslinėje ir praktinėje konferencijoje „1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės mitybos svarba“ buvo pristatyti naujausi moksliniai tyrimai, pagrindę keltas prielaidas apie per greito kūdikio augimo pirmaisiais gyvenimo metais galimus padarinius – nutukimo, diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimą vėlesniame amžiuje.
„1000 dienų – tai laikotarpis nuo vaisiaus užsimezgimo iki 2 metų amžiaus. Valgydamas žmogus gauna ne tik maisto medžiagų, bet ir maisto produktų genetinę informaciją, kuri gali patekti į žmogaus ląsteles ir jas paveikti. Tad maistas yra ne tik maisto medžiagų šaltinis, bet ir žmogaus genų modifikatorius“, – sakė Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, biomedicinos mokslų daktaras doc. Vaidotas Urbonas.
Jam pritaria ir „Nestlé“ mitybos instituto sveikatos direktorius Europai dr. Mike‘as Possneris. Pasak jo, tyrimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo vaisiaus užsimezgimo iki dvejų metų amžiaus gaunamos maistinės medžiagos turi ilgalaikį poveikį viso gyvenimo kokybei. Tai įrodo ir naujausi moksliniai tyrimai.
„Ankstyvoje vaikystėje žmogaus organizmo savybės dar tik formuojasi, todėl tinkama mityba yra tokia svarbi jo ateičiai. Mityba programuoja kūdikio fizinį augimą, metabolizmą, imunitetą, net nulemia galimą ligų pasireiškimą vėlesniais gyvenimo etapais“, – pažymėjo M. Possneris.
Svarbu ir tai, ką valgo motinos
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė gydytoja doc. Edita Gavelienė pabrėžė, kad ne mažiau svarbu ne tik jau gimusio kūdikio mityba, bet ir tai, kokį maistą renkasi besilaukiančios moterys.
„Nors mitybos vaidmuo sveikatai yra neabejotinas, pasaulyje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai, tarp jų ir besilaukiančios moterys, maitinasi nesveikai: nesilaikoma mitybos režimo, aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra netinkamas ir dažnai nepakankamas“, – sakė E. Gavelienė.
Gydytojos dietologės teigimu, svarbu, kad besilaukianti moteris gautų pakankamą energijos ir baltymų, taip pat vitaminų ir mineralų kiekį, vartotų joduotosios druskos, atsisakytų alkoholio ir tabako. Tiesa, kaip ir visur, reikia jausti saiką, nes naujausios mokslinės studijos, tiriančios mitybos įtaką nėštumo periodu, įrodė ne tik mitybos nepakankamumo, bet ir perteklinės mitybos įtaką.
Ligoms gydyti – milžiniškos išlaidos
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 43 mln. vaikų visame pasaulyje turi antsvorio, 14 mln. jų gyvena Europoje. Visame pasaulyje antsvorio turi maždaug 10 proc. vaikų, Lietuvoje – apie 5 proc. Mūsų šalies medikai teigia, kad pastaraisiais metais tokių vaikų sparčiai daugėja, o su nutukimu ir antsvoriu susijusioms ligoms gydyti kasmet išleidžiama apie 10 proc. sveikatos apsaugai skiriamų lėšų.
„1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės mitybos svarba“ – pirmoji Lietuvoje rengiama konferencija bendradarbiaujant su pasaulinio „Nestlé“ mitybos instituto mokslininkais, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Lietuvos vaikų gastroenterologų mitybos draugijos, Lietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos neonatologų asociacijos specialistais. Renginyje taip pat buvo aptartos šios temos: probiotikų ir prebiotikų reikšmė kūdikių virškinimo sistemos veiklai, per mažai sveriančių kūdikių mityba, dietų įtaka virškinimo ligų terapijai.