Balandžio pradžioje Čikagoje lankėsi Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos pirmininkas Vladas Oleinikovas. Jis susitiko su Lemonto Maironio lituanistinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokiniais ir mokytojų padėjėjais, lankėsi Pasaulio lietuvių centro, kuris neseniai tapo naujais oficialiais PLJS namais, bei Lietuvių fondo būstinėse. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vadovas seminarų jaunimui metu pristatė PLJS, papasakojo apie šią organizaciją ir jos planus. Šiuos susitikimus-seminarus padėjo organizuoti JAV lietuvių bendruomenė (JAV LB), juos finansavo Lietuvių fondas (LF). Su nauja komanda Vladas stengiasi atgaivinti šią beveik penkiasdešimtmetį egzistuojančią Lietuvos Nepriklausomybei nusipelniusią išeivijos organizaciją, įkvėpti ją naujiems tikslams, kurie galėtų naujai sutelkti šių dienų pasaulio lietuvių jaunimą.
Pirmą kartą lietuvių jaunimas užsienyje į Kongresą susibūrė dar 1966 metais, o antrajame, surengtame JAV 1972 metais, buvo įkurta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Lietuvių bendruomenių aktyvumą ir misiją užsienyje lėmė prasta Lietuvos padėtis – okupacija, neaiškumas dėl tolesnio tautos likimo. Todėl lietuviška veikla užsienyje buvo nukreipta į kultūros ir tapatybės išlaikymą ir diplomatinį darbą Lietuvos labui. 1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pasikeitė pasaulio lietuvių statusas bei misija ir prasidėjo naujas organizacijos etapas. Stiprios ir telkiančios misijos praradimas sumažino organizacijos patrauklumą ir reikšmę. Keliolika metų organizacija buvo mažai aktyvi, veikla apsiribojo daugiausia Kongresų rengimu naujoms valdyboms išrinkti. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus šalies sienoms, per keliolika metų išvyko apie 700 000 lietuvių. Todėl šiandien užsienio lietuvių organizacijų vaidmuo puoselėjant lietuvišką tapatybę, padedant stiprinti lietuvių bendruomenes užsienyje ir jų ryšius su Lietuva, gerinant sąlygas norintiems sugrįžti ar naujai atvykti į Lietuvą yra itin reikšmingas.
Šiandieninė PLJS misija – išlaikant ir puoselėjant lietuvišką tapatybę kurti aktyvią bei pilietišką jaunimo bendruomenę užsienyje. Ši daugiau nei 30 lietuvių jaunimo sąjungų ir bendruomenių visame pasaulyje vienijanti organizacija nori tapti platforma, kuri suteikia galimybę lietuvių jaunimui visame pasaulyje atskleisti savo galimybes ir prasmingais darbais prisidėti prie Lietuvos gerovės.
Nuo pernai PLJS vadovaujantis Vladas Oleinikovas – mokslininkas, chemikas, siekiantis įgyti doktorantūros laipsnį Londono universiteto koledže (University College London), šiuo metu moksliniais tikslais vizituojantis Jeilio universitete. Gimęs Kaune, Nepriklausomoje Lietuvoje (1991), atstovavo Lietuvai tarptautinėse mokslo olimpiadose, jose yra iškovojęs du aukso medalius. Laisvalaikiu aktyviai sportuoja – daug metų lankė plaukimą, dalyvaudavo Lietuvos čempionatuose. Studijų metais atstovavo savo universitetams nacionaliniuose studentų vandensvydžio čempionatuose.
Vladas bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Kembridžo universitete. Itin aktyviai dalyvavo Kembridžo universiteto lietuvių bendrijos (CULS) veikloje: buvo iždininku, vėliau – prezidentu. Būdamas CULS valdyboje inicijavo akademinės mentorystės projektą ,,Academic Buddy“, kurio metu geriausių universitetų studentai gabiems moksleiviams padeda ne tik sekti jų pėdomis, bet ir palaikyti akademinį jaunimo tinklą. Taip pat organizavo pirmąją „Cambridge Baltic Conference 2013“, didžiausią Baltijos šalių studentų konferenciją. Joje Baltijos šalys buvo pristatomos daugiau nei 300 dalyvių auditorijai iš daugiau nei 30 šalių. Abu šie projektai tapo tęstiniais ir pernai vyko atitinkamai šeštą bei penktą kartus.
Dėl doktorantūros studijų persikėlęs į Londoną Vladas ilgainiui įsijungė į Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) veiklą. Jis koordinavo didžiausius išeivijoje politinius debatus prieš 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, kuriuos gyvai stebėjo daugiau nei 300 žmonių auditorija, o internetinę transliaciją sekė daugiau nei 14 000 žiūrovų. 2017 metais XV pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Suomijoje Vladas buvo išrinktas Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininku. Kongreso metu taip pat išrinkta nauja 8 narių valdyba, daugiausia jų – gyvenantys Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Anot PLJS valdybos pirmininko, pradėjus vadovauti šiai organizacijai, reikėjo nemažai domėtis jos įstatais, skaityti istorinius šaltinius: ,,Teko daug nenumatytų ruošos darbų, stengiamės atkurti gerą vardą, atnaujinti santykius su jaunimo organizacijomis, jas stiprinti, ne tik kviesti į kas ketverius metus vykstančius Kongresus, bet ir įsitraukti į nuolatinę veiklą. Norėjosi, kad tolesnė PLJS veikla būtų nuosekli, įdomi ir naudinga viso pasaulio lietuviams, atitinkanti galiojančius įstatus.“
V. Oleinikovas sakė kartu su kitais valdybos nariais siekiantis, kad jaunimas dalyvavimą juos vienijančių organizacijų veikloje priimtų ne kaip primestą prievolę, o kaip galimybę, kuria gera naudotis. PLJS prisideda rengiant regioninius suvažiavimus, nuolatos palaiko ryšį per socialinius tinklus, ruošiami naujienlaiškiai, siekiant skaidrumo bandoma gerinti PLJS Valdybos atskaitomybę kraštų organizacijoms.
Vienas iš svarbiausių šiandieninių PLJS tikslų – kurti pažangesnę Lietuvą. Organizacija stengiasi palaikyti ryšius su Lietuva, bendradarbiaujama su Jaunimo reikalų departamentu, savanoriškais pagrindais veikiančia Lietuvos jaunimo reikalų taryba, teikiami pasiūlymai ,,Globalios Lietuvos“ programos koordinatoriams bei Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai. Galbūt tai paskatins kai kuriuos jaunuolius grįžti į Lietuvą, kur daug jaunimo galėtų save realizuoti. Kitus – prisidėti prie Lietuvos raidos nuotoliniu būdu.
,,Greta bendruomenės ateities ir lietuvių kultūros puoselėjimo matome didelę pareigą atstovauti užsienio lietuvių jaunimo interesams Lietuvoje bei užsienio kraštuose. Taip pat jaučiame pareigą skatinti atnaujintos, atviros lietuvybės vizijos puoselėjimą, kurioje kiekvieno indėlis būtų vertinamas nepriklausomai nuo geografinio atstumo. Savo veiksmais ir iniciatyva galime padaryti daug: dirbti tam, kad išvykusieji galėtų išlaikyti nuolatinį ryšį su Tėvyne, nebijodami prarasti prigimtinę teisę į pilietybę; skatinti didesnį užsienio lietuvių pilietinį aktyvumą ir taip sustiprinti jų balsą bei indėlį kuriant Lietuvą; konstruktyviai prisidėti prie geresnių sąlygų Lietuvoje kūrimo, kad išeiviams būtų lengviau atvykti“, – sako V. Oleinikovas.
PLJS yra atvira jaunimui, kurį vilioja naujos galimybės, – jiems suteikiama pagalba ir konsultacijos, susijusios su veiklos vykdymu, finansavimo gavimu, mokoma ugdyti lyderius, sugebančius tęsti tradicijas, siekiama stiprinti pasaulio jaunimo sąjungas, jų bendradarbiavimą. PLJS organizuoja regioninius jaunimo mokymus, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimus Lietuvoje, jau pradedama ruoštis XVI Kongresui, kuris vyks 2021 m. Punske. Į Kongresą kviečiama 120 dalyvių-delegatų, atstovaujančių daugiau nei 20-ies šalių jaunimo sąjungoms ir bendruomenėms visame pasaulyje. Jo metu PLJS valdyba atsiskaito delegatams už savo kadencijos veiklą, priimami įstatų pakeitimai, renkama nauja PLJS valdyba, lektoriai skaito pranešimus ir vyksta diskusijos apie užsienio lietuvių problemas bei galimybes. Šių diskusijų pagrindu suformuojamos gairės būsimos PLJS valdybos darbams. Kongreso metu taip pat organizuojama kultūrinė programa: ekskursijos, muzikinės programos, sporto rungtynės ir kita veikla, padedanti ne tik geriau pažinti vietos bendruomenės istoriją, bet ir artimiau susibendrauti.
PLJS palaiko glaudžius ryšius su JAV lietuvių jaunimo sąjunga (JAV LJS), kuri šiuo metu siekia pelno nesiekiančios organizacijos statuso. Galima pasidžiaugti neseniai Los Andžele įsikūrusia jaunimo sąjunga, vadovaujama Gintaro Baipšio. Vladas prisipažino buvęs maloniai nustebintas Čikagoje sutikęs tiek daug puikiai lietuviškai kalbančių jaunų žmonių. Jis tiki, kad šįmet per Padėkos savaitgalį kartu pavyks suorganizuoti jaunimo suvažiavimą Čikagoje, tuo suteikiant naują impulsą lietuvių jaunimo sąjungos atsikūrimui, nes šiuo metu nėra visuotinai jungiančios organizacijos, kuri sudarytų galimybę save realizuoti. Į suvažiavimą kviečiamos įvairios JAV lietuvių jaunimo organizacijos, taip pat jaunimo organizacijos iš Kanados, vyks mokymai, kurių metu bus patariama, kaip reikėtų didinti kompetencijas, stiprinti vidinius ir išorinius ryšius, gerinti bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis.
Anot PLJS vadovo, turime prisiminti, jog jaunimas auga, keičiasi jų interesai, tad reikia galvoti apie tęstinius projektus, tradicijų perimamumą. Iš istorijos žinome, kad būta vienkartinių bandymų atgaivinti jaunimo organizacijų veiklą, tačiau to nepakanka: jas lyg snūduriuojantį milžiną pažadinus vienąkart tai reikia daryti vėl ir vėl. Šiandien PLJS skiria nemažai laiko ir dėmesio organizacijos darbų tęstinumui. Pasak Vlado, nėra taip lengva, nes ši veikla vykdoma savanoriškais pagrindais, jaunimo ištekliais, į tai turėtų investuoti visos pasaulio lietuvių bendruomenės. Įvairiems organizacijos projektams bandoma ieškoti naujų finansavimo šaltinių, tikimasi sulaukti dėmesio bei paramos iš Lietuvių fondo. Tad nuo mūsų visų noro ir bendrų pastangų priklausys šios bei kitų pasaulio lietuvių jaunimo organizacijų perspektyva ir jaunų žmonių indėlis kuriant ateities Lietuvą.
Daugiau apie PLJS veiklą sužinosite apsilankę interneto svetainėje http://www.pljs.org, „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/PLJS.org, dėl bendradarbiavimo ar kitų idėjų galite kreiptis el. pašto adresu info@pljs.org
Loreta Timukienė
