Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai išeminį galvos smegenų insultą patyrusių pacientų reabilitacijai pirmą kartą pasitelkė virtualiąją realybę ir kompiuterines programas – ir pasiekė žymų pacientų savarankiškumo bei pažinimo funkcijų pagerėjimą.
Galvos smegenų insultas – viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Per minutę Europoje įvyksta daugiau nei vienas mirtį arba sunkią negalią sukeliantis insultas, išgyvenusieji patiria pažinimo funkcijų sutrikimų, susiduria su savarankiškumo apribojimais.
Patyrus ūminį galvos smegenų insultą, svarbi laiku suteikta reabilitacija, padedanti kiek įmanoma atkurti sutrikusias paciento funkcijas, lavinti išlikusius gebėjimus, padedanti mokytis naujų negalią lengvinančių ir savipriežiūros įgūdžių.
Su pacientais, patyrusiais ūminį galvos smegenų insultą, reabilitacijos laikotarpiu dirbantys ergoterapeutai sutrikusioms funkcijoms lavinti šiandien sėkmingai pasitelkia įvairias inovatyvias reabilitacijos priemones.
Asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, pažinimo funkcijos ir savarankiškumas ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu reikšmingai pagerėja, kai ergoterapijos pratybų metu taikomos interaktyviosios priemonės – virtualiosios realybės reabilitacijos sistemos ir kompiuterinės pažinimo funkcijas lavinančios programos.
Tai pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinikoje dirbanti dr. Daiva Baltaduonienė.
Dviem tiriamosioms pacientų grupėms, be įprastų individualių ergoterapijos pratybų, lavinančių sutrikusias pažinimo, savarankiškumo, motorikos funkcijas, 3 kartus per savaitę vykdavo ir interaktyviosios pratybos.
Vienai tiriamųjų grupei kompiuterine pažinimo funkcijas lavinančia programa reikėjo atlikti užduotis, padedančias sukaupti dėmesį, lavinančias atmintį, vykdomąsias funkcijas ir problemų sprendimo įgūdžius. Kitai grupei, naudojantis virtualiosios realybės reabilitacijos sistema, atliekant įvairius specializuotus žaidimus virtualioje realybėje, buvo skatinamas viso kūno judėjimas.
Pastebėta, jog jau ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu pagerėjo tyrime dalyvaujančių asmenų pažinimo funkcijos (atmintis, vizualiniai-erdviniai gebėjimai, gebėjimai abstrahuoti, sukaupti dėmesį, orientuotis vietoje) – drauge didėjo ir jų savarankiškumas bei gebėjimas atlikti sudėtingesnes kasdienes veiklas.
„Naudojant kompiuterines ir virtualiąsias reabilitacijos sistemas, pacientai gerokai aktyviau įsitraukė į pratybas nei įprastų ergoterapijos užsiėmimų metu: jie siekė užbaigti užduotis, lavindami vaizduotę ieškojo naujų iššūkių, netgi didžiavosi savimi, kad geba naudotis kompiuteriu. Tyrimo dalyviai rodė didelį susidomėjimą šia veikla, daugiau komentavo savo laimėjimus ir nesėkmes, rodė emocijas, todėl manome, kad tai taip pat turėjo įtakos geresniems rezultatams“, – sakė dr. Daiva Baltaduonienė.
Mokslininkės teigimu, siekiant, kad greičiau atsigautų išeminį insultą patyrusių asmenų pažinimo funkcijos, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu ergoterapijos pratybų metu tikslinga ne tik naudoti interaktyviąsias reabilitacijos priemones, bet ir skirti užduotis, kurios lavintų ne vieną, o kelias pažinimo funkcijas.
Dr. Daivos Baltaduonienės mokslinio tyrimo rezultatai, išvados ir praktinės rekomendacijos išsamiai aptartos mokslų daktaro disertacijoje „Interaktyvių reabilitacijos priemonių poveikis asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, pažinimo funkcijoms ir savarankiškumui ankstyvuoju reabilitacijos etapu“.
Ergoterapija – palyginti nauja reabilitacijos sritis: pasaulyje ji mini 100-uosius gyvavimo metus, Lietuvoje skaičiuoja vos dvidešimtmetį. Šiandien ergoterapeutų reikia šalies ligoninėse – onkologijos, artrologijos ir kituose skyriuose, jau auga šių specialistų poreikis ir bendruomenėje, pacientų reabilitacijai namuose.