Plaukimą baidarėmis daugelis sieja su alkoholinių gėrimų vartojimu, įkaušusiais kolegomis, visu garsu grojančia muzikos kolonėle ir vakarą vainikuojančiu triukšmingu vakarėliu, po kurio retai kam būna lengvas rytas. Pranas Gataveckas – vienas kelionių baidarėmis organizatorių – siekia pakeisti plaukimo baidarėmis kultūrą ir siūlo sveikas, tvarias ir draugiškas gamtai pramogas. Negana to, jau rugpjūčio mėnesį keliaudamas baidarėmis į tvarumo festivalį Pranas susituoks.
Plaukimas baidarėmis gali būti kitoks
„Turiu daug veiklų. Viena iš jų – kelionės, žygiai baidarėmis ir irklentėmis“, – pasakoja Pranas. Jis sako, kad karantino metu drauge su bendraminčiais pradėjo kurti platformą, kur vienoje vietoje būtų skelbiami visi Lietuvoje siūlomi baidarių ir kiti turistiniai maršrutai, pažymėtos trasos, nurodytas jų sudėtingumas ir telkiama kokybiškas paslaugas teikianti bendruomenė.
„Pradėjus domėtis keliavimu upėmis, išryškėjo vandens turizmo kultūros nebuvimas Lietuvoje. Vyrauja tendencija, kad baidarės upėse yra išgertuvių vieta. Mes norime vandens turizmą atkurti kaip sveiką, tvarią ir aktyvią visuomenės veiklą, – sako Pranas ir priduria, kad plaukimą baidarėmis galima organizuoti taip, jog žmonės neturėtų nei laiko, nei noro vartoti alkoholinius gėrimus ar teršti gamtą. – Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių tai vertina.“
Tvaraus keliavimo užuomazgos
Pranas pasakoja, kad per koronaviruso pandemiją, sustojus daugeliui jo veiklų, jis išsikėlė į Puvočius – Dzūkijos nacionalinio parko širdyje esantį kaimą – ir ten pradėjo bendradarbiauti su Merkinėje įsikūrusiu Vytaru Radzevičiumi. „Jo įkvėpti mes įsigijome daugiau kaip 100 baidarių ir pradėjome organizuoti šiek tiek kitokius plaukimus, t. y. į vieną pusę maršruto žygiuojame pėstute, o atgal plaukiame baidarėmis arba plaukiame papietauti Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puoduose“. Tokia pramoga tapo itin populiari tarp įmonių kolektyvų ir draugų kompanijų. Yra tekę organizuoti žygį net 500 žmonių grupei. Be to, mes patys plaukdami visada renkame šiukšles ir edukuojame žmones primindami nešiukšlinti, atsakingai elgtis gamtoje.“ Taip, pasak pašnekovo, buvo pradėti reguliariai organizuoti vasaros ir net žiemos, dienos ir nakties žygiai, pradėta kurti kitokia vandens turizmo kultūra.
„Lietuvoje yra tobulos sąlygos keliauti upėmis, tačiau žmonės to neišnaudoja, jie ne tyrinėja, o plaukia ten, kur pasiūlo baidarių nuomotojai“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Dviračiais, traukiniais, baidarėmis į tvarumo festivalį, o pakeliui… VESTUVĖS!
Šių metų rugpjūčio 11–13 dienomis P. Gatavecko komanda planuoja dalyvauti tvarumo festivalyje „Zero Waste Fest“, kur organizuos festivalio dalyvių transportavimą traukiniais, autobusais ir netgi baidarėmis. „Šiemet ne tik prisidėsiu prie festivalio, bet ir kartu su sužadėtine Rasa Montvydaite iškelsime vestuves, kurios vyks pakeliui į festivalį“, – unikalia idėja dalijasi žygių baidarėmis organizatorius, savo vestuvių svečius pakvietęs keliauti drauge.
„Keliaudami traukiniu į festivalį susituoksime Bezdonyse, šventę tęsime keliaudami į Švenčionėlius, iš kurių autobusais ar baidarėmis keliausime į festivalį ir prisijungsime prie festivalio programos“, – pasakoja P. Gataveckas ir džiaugiasi, kad pavyko sujungti dvi progas ir suorganizuoti tvaresnes vestuves: jis kviečia draugus keliauti ir pramogauti tvariai bei atsakingai. „Kiekvieną vasarą mes keičiame miesto patogumus į kaimo paprastumus. Lakstome basomis, maudomės upėse, gaminame maistą ant laužo, džiaugiamės svečių gausa ir vasarojame paprastai, bet neprastai. Gal dėl to man šis festivalis ir yra toks priimtinas ir artimas“, – sako Pranas ir priduria besidžiaugiantis tuo, kad festivalis vyksta tokiose neatrastose Lietuvos vietose kaip Antalieptė, kuri leidžia žmonėms atrasti Aukštaitijos perliukus.
Visi norintys atrasti Antalieptę jau gali įsigyti bilietus į „Zero Waste Fest“ festivalį, o atvykusieji tvaria priemone bilietą į renginį gaus su didele nuolaida.