Vieni žmonės pasirenka profesiją, o kiti gimsta su pašaukimu. Kineziterapeutė Giedrė Mikelionienė – viena iš tų, kurie dirba ne iš pareigos, o iš širdies. Profesinį pašaukimą ji atrado susidūrusi su stuburo problemomis – skolioze. Ši stuburo būklė išsivystė dar vaikystėje ir tapo ne tik išbandymu, bet ir paskatinimu kurti, gydyti, šviesti.
Šiandien Giedrė yra sertifikuota skoliozės gydymo Schroth metodu specialistė, dailės terapeutė, klinikų „Innovamed“ bendrasteigėjė, Tarptautinės Schroth 3D skoliozės terapijos (International Schroth 3-dimensional Scoliosis Therapy®, ISST) atstovė ir klinikinės praktikos vadovė Lietuvoje. Subūrusi stiprią komandą, ji keičia požiūrį į stuburo gydymą visoje šalyje.
Vaikystė tarp medžių, kūrybos ir knygų
Giedrė augo Vilniuje, tačiau daugelį vaikystės dienų praleido sode, gamtos apsuptyje. Tėtis išmokė ją stebėti medžius ir gyvūnus, o mama įkvėpė meilės menui: vesdavosi į spektaklius, siūdavo drabužius. Nenuostabu, kad G. Mikelionienė dar nuo mažų dienų jautė artumą gamtai.
„Man labai patinka būti gamtoje, stebėti, tiesiog būti joje. Grožiuosi samanomis miške, gėlėmis, dangumi. Patinka fotografuotis ir fotografuoti gamtą, ypač gėles, mišką“, – sako ji.
Nors vaikystėje daug skaitė, važinėjo dviračiu miške nuo ryto iki vakaro, mokyklos Giedrė neapleisdavo. Jai itin gerai sekėsi lietuvių kalba ir biologija. Visada jautė tėvų palaikymą, šie skatindavo ją toliau mokytis ir siekti žinių.
Skoliozės diagnozė tapo gyvenimo kryžkele
Dar vaikystėje Giedrei buvo pastebėti pirmieji skoliozės požymiai: jos vienas petys buvo labiau pasisukęs į priekį, matėsi stuburo kreivumas, o pasilenkus – šonkaulinė kuprelė. Deja, gydytojai tuo metu taikė tik bendrą gydymą, skatino fizinį aktyvumą, bet trūko specifinio požiūrio, tad stuburas krypo ir toliau. Ji toliau kasdien sportavo, lankė mankštas ir, nors buvo labai motyvuota, gydymo kokybės trūko.
„Skoliozė yra ir estetinė problema, nes keičiasi, deformuojasi kūnas, o Schroth pratimais galime pagerinti kūno estetinį vaizdą“, – pasakoja Giedrė.
Ji vis dar atsimena skausmingas medikų frazes, kurias ir šiandien gali išgirsti pacientai: „Apaugsi riebaliukais ir nesimatys“, „Išaugsi“. Tačiau skoliozė – trimatė stuburo deformacija, kuri reikalauja tikslingo, individualizuoto gydymo. Jei ji negydoma, deformacijos gilėja, atsiranda skausmai, blogėja estetinis kūno vaizdas.
Pasirinkimas iš širdies
Jau būdama 7 klasėje Giedrė žinojo, kad taps kineziterapeute. Tokį sprendimą lėmė noras padėti vaikams su skolioze. Tad vos tik baigusi mokyklą ji įstojo į Vilniaus universitetą, tačiau studijų metu apie tokį rimtą stuburo būklės pasikeitimą buvo vos viena paskaita. Vėliau savo žinias gilino specializuotuose Schroth kursuose, su dideliu atsidavimu domėjosi šiuo metodu ir pradėjo dirbti su pacientais.
„Šiandien priimame daugiausia skoliozės pacientų iš visos Lietuvos. Turime didžiausią Schroth specialistų komandą“, – sako Giedrė.
Giedrė ir jos vyras vadovauja „Innovamed“ klinikai, yra Tarptautinės Schroth 3D skoliozės terapijos atstovai Lietuvoje. Tai viena stipriausių skoliozės gydymo įstaigų šalyje. Jie subūrė specialistų komandą, kurie rūpinasi gydymo kokybe, mokymais ir naujomis iniciatyvomis visoje šalyje.
„Manau, jei ne mano begalinis noras padėti vaikams, tokios didelės pagalbos vaikams šiandien neturėtume. Mano asmeninis patyrimas leidžia suvokti šią problemą itin giliai ir jautriai“, – atvirauja Giedrė.
G. Mikelionienė su savo vyru nuolat būdami kartu vadovaujasi vienu principu: „Mes susituokėme tam, kad būtume kartu, o ne tik vakare susitiktume po darbo. Mes esame komanda. Vienas kitą palaikome. O per darbo dieną nors ir matome vienas kitą, tačiau vis tiek vienas kito pasiilgstame.“
Akivaizdu, kad Giedrės profesinis kelias nėra atsitiktinumas, tai gyvenimo prasmė. Kartu su ja dirba ir ypatinga kolegė – jųdviejų su vyru šuo Bela. Ji ne tik vaikų draugė, bet ir tikra „keturkojė terapeutė“. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai vaikai bijojo šunų, bet įveikė šią baimę būtent Belos dėka.
Kova su mitais ir sistemos spragomis
Giedrė nuolat susiduria su trimis pavojingais mitais. Vienas jų – kad sportuojantiems vaikams skoliozės rizika labai maža. Antras – kad plaukimas gydo skoliozę. Ir trečias – kad suaugus ji nebeprogresuoja. Taip sakydami gydytojai niekada negali būti tikri, kad stuburo būklė nusistovės. Net ir suaugusiems žmonėms, kurių Cobb kampas 30–40 laipsnių, stuburas gali krypti toliau, o Schroth metodas gali prisidėti prie teigiamų rezultatų.
„Gaila, bet šiandien tikrai turime daug terapeutų, kurių žinios apie skoliozę nėra tokios gilios, tad esamą situaciją gali pabloginti. Tačiau specialistų, turinčių specifinių žinių, daugėja“, – atvirauja Giedrė.
Didžiausiu iššūkiu tampa pacientų motyvacija, kadangi kol jie būna jauni, galima padėti ir sulaukti gerų rezultatų, vis dėlto dažniausiai tam pritrūksta noro. Na, o suaugę žmonės, kurie būna motyvuoti, žino, kad korekcijoms jau vėlu. Tačiau jie žino, kad prevencija yra būtina.
Prakalbus apie jaunimą, G. Mikelionienė atvirauja, kad sportuojantys vaikai labiau savimi pasitiki, tokiems vaikams geriau sekasi mokslai, bet laikysenos problemų (ypač sportuojant profesionaliai), pasitaiko ir jiems. Net jei sportuojantis jaunuolis turi skoliozę, specialūs pratimai jam gali būti įveikiami lengviau.
Dailės terapija – dar viena aistra
Be medicinos, Giedrės širdyje visada buvo menas. Ji lankė Justino Vienožinskio dailės mokyklą, ypač mėgo tapybą, grafiką. Spalvų drąsos ją išmokė tapybos mokytoja Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. Ji nuo mažens jautė, kad meninę išraišką galima panaudoti gydymo tikslais. Net ir dabar jai svarbu, kad namuose esančios spalvos kurtų harmoniją. Tad nuo mažens daug piešusi ir tikėjusi, jog menas gali būti kur kas daugiau nei estetinis vaizdas, Giedrė pradėjo gilinti žinias ir dailės terapijos srityje.
Dailės terapija padeda vaikams, suaugusiesiems, sportininkams. Tai nėra tik gražus piešinys – tai emocijų išraiška, savirefleksija, saugi erdvė, kur galima būti savimi. Giedrė savo baigiamajam darbui vedė 150 individualių sesijų, o rezultatai buvo įspūdingi. Sportininkės dalinosi savo išgyvenimais. Dailės terapijos procesas padėjo joms įveikti daug susikaupusių jausmų.
„Buvau išvykusi su universitetu į studentų sporto žaidynes Lodzėje. Prieš dziudo kovą sportininkės nerimas siekė 10 iš 10. Ištraukiau užrašinę, daviau tušinuką ir pasakiau: „Išpiešk, ką jauti.“ Nepatikėsite, mano užrašinė buvo beveik kiaura. Po kelių minučių ji ant tatamio jautė tik 3 balų jaudulį ir laimėjo kovą“, – prisimena Giedrė.
G. Mikelionienė ir dabar taiko dailės terapiją sportininkams, o sesijų metu nagrinėja įvairias temas, susijusias su priešvaržybiniu nerimu, stresu, emocinėmis ir fizinėmis traumomis.
Gydyti ne tik kūną, bet ir sielą
Giedrė – ne tik kineziterapeutė, ji – šviesos žmogus. Kurdama erdves vaikams, suaugusiesiems bei sportininkams ji padeda atrasti ne tik fizinį palengvėjimą, bet ir vidinę ramybę, motyvaciją.
Giedrė tiki, kad Lietuvoje turi būti daugiau švietimo apie taisyklingą laikyseną, skoliozę, ankstyvą diagnostiką. Šeimos gydytojai turi būti apmokyti, o tėvai informuoti. Žinoma, reikia nepamiršti, kad svarbu ir vaikams suteikti galimybę stebėti savo pokyčius.
„Pastebiu, jog daugėja vaikų, paauglių, turinčių netaisyklingą laikyseną. Tam turi įtakos ir kasdienės padėtys, išmaniųjų įrenginių naudojimas, fizinio aktyvumo stoka, motyvacijos stengtis dėl savęs trūkumas. Aš vis dažniau su nerimu žvelgiu į labai nemotyvuotus pacientus“, – pasakoja Giedrė.
G. Mikelionienė siekia plėsti Schroth metodikos taikymą, organizuoja mokymus specialistams, kad vaikai gautų kvalifikuotą pagalbą. Tad renkantis kineziterapeutą siūlo atkreipti dėmesį į jo išsilavinimą. Skoliozei gydyti reikia rinktis sertifikuotą Schroth metodikos specialistą, kuris žinias atnaujina nuolat.
Giedrės istorija – tai pasakojimas ne tik apie stuburą, bet ir apie stiprybę, jautrumą, norą padėti kitiems. Asmeninė patirtis nulėmė jos profesinį kelią, paskatino siekti pokyčių ir kurti erdvę, kurioje gydomas ne tik kūnas, bet ir siela. Skoliozė – tai fizinis bei emocinis iššūkis, ypač šiandienos jaunam žmogui.
Todėl stebėkite savo vaikų laikyseną, domėkitės, kalbėkitės ir nedelskite – ankstyvas dėmesys gali pakeisti visą gyvenimą.
Lidija Grikšaitė
Nuotraukos iš Giedrės Mikelionienės asmeninio archyvo