Jaunas, veiklus ir kūrybingas. Taip būtų galima apibūdinti politikos mokslus kremtantį Liną Šapoką. Nors didžiausią laiko dalį jis šiuo metu skiria studijoms, tačiau labai mėgsta naujus potyrius, iššūkius, leistis į keliones, bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis ir taip plėsti akiratį. Įvairialypė šio jauno žmogaus gyvenimo patirtis nugula jo kūryboje, kuriai apibūdinti vaikinas nesistengia ieškoti žanro: jo kūrybos nevaržo jokios taisyklės.
Trumpai apie save papasakokite.
Esu paprastas, linksmas, nuoširdus ir atviras vaikinukas, kuris stengiasi į gyvenimą žvelgti su šypsena. Deja, gyvenimas neretai ją labai lengvai nubraukia… Šiuo metu esu politikos mokslų studentas, dar tik bandantis ieškoti savo gyvenimo kelio, kamuojamas egzistencinių klausimų ir dilemų… Bet juk aš ne vienas toks?!
Kiek jau laiko rašote?
Iš tiesų rašau dar labai trumpai… Manyčiau, nėra dar nė metų. Intensyviau rašau tik nuo praėjusio rudens. Žinoma, anksčiau užsirašydavau mintis, staiga šaudavusias į galvą.
Kas Jus įkvepia?
Mane įkvepia pats gyvenimas, daugiausia – mes jame, mūsų kovos ir bandymai suprasti tiek gyvenimą, tiek savo ir kitų vaidmenis jame. Žinoma, ir patys žmonių santykiai, meilė, neapykanta, liūdesys, ilgesys. Asmenybės.
Ar save laikote rašytoju?
Bijojau šio klausimo (juokiasi – red. past.). Man sąvoka „rašytojas“ kelia ypatingą pagarbą. Kalbu apie didesniuosius rašytojus, klasikus, tuos, kurie yra nusipelnę ir sukūrę kai ką nepaprasto. Tačiau jei į tai žvelgtume labai primityviai, tai rašytojais būtų galima vadinti visus žmones, kurie rašo. O gal tuos, kurie yra išleidę bent vieną knygą? Šiuo metu save vadinti rašytoju man būtų dar sunku.
Apskritai koks tas kuriantis žmogus?
Negaliu kalbėti už visus, tačiau, manau, visi ką nors kuriantys žmonės nėra labai besiskiriantys nuo kitų. Tik reikėtų atsižvelgti į jų kūrybos sritį. Juk kūryba galėtume laikyti net ir programėlių, interneto svetainių, žaidimų kūrimą. Tačiau, kalbant apie meniškesnes sritis, vis dėlto galėčiau teigti, kad kūrybos žmogus turi turėti kiek kitokį požiūrį į pasaulį. Man labai patinka žodžiai, užrašyti ant Šiuolaikinio meno centro sienos: „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino.“ Kuriantis žmogus yra tas, kuris išdrįso pabandyti ir savyje atrasti bent kiek gebėjimų, reikalingų kūrybai.
Ar galėtumėte įvardyti savo tekstų žanrą?
Mano tekstai tuo ir ypatingi, kad juos būtų sunku klasifikuoti. Man labai nepatinka tam tikri suvaržymai, taisyklės, todėl neretai jas modifikuoju. Mano savitumą turbūt ir lemia savitas minčių išsakymo būdas, todėl niekas neturėtų nurodinėti, kaip tai daryti. Tiesa, visai neseniai kiek susidomėjau haiku, tačiau tik pačia jų konstrukcija. Įdomu, kaip keliais sakiniais, tam tikru skaičiumi skiemenų gali išreikšti gana daug. Tačiau ir šiuo atveju aš kalbu ne apie gamtą, o apie vidinį žmonių pasaulį, jį ir ją.
Ką norite pasakyti savo kūryba ir kokiems skaitytojams ji skirta?
Savo kūryba aš noriu atskleisti tai, kas vyksta žmogaus viduje, sakyti tiesą, sujaudinti, parodyti gražius dalykus, o kartais – ir pačius tamsiausius. Kai kuriais atvejais galbūt net ir patarti… Todėl neretai rašau tai, ką jaučiu, o kartais ir jaučiu tai, ką rašau.
Nenorėčiau griežtai nustatyti, kam mano kūryba skirta, bet vis dėlto didžiąją dalį auditorijos sudaro jaunimas, mano amžiaus žmonės. Tai lyg ir rodo, kad tie dalykai, apie kuriuos rašau, yra jiems svarbūs. Nekalbant apie amžių, mano kūryba skirta tiems, kurie nori nuoširdumo, tiesos ir atvirai išgirsti tai, apie ką kalbėti sunku, o neretai ir bijoma.
Kokie lietuvių rašytojai Jums patinka labiausiai? O gal domitės tik užsienio autoriais?
Nemeluosiu, mokydamasis mokykloje nebuvau literatūros mėgėjas, o tuo metu reikėdavo skaityti nemažai lietuvių autorių knygų. Tai laikau viena iš savo gyvenimo klaidų. Knygos yra nuostabios ir tikrai reikalingos, tačiau norėčiau pabrėžti, kad jos turėtų būti atsakingai pasirenkamos, nes yra ir nemažai tokių, kurias skaitydamas tik sugaišti laiko ir į galvą neįsidedi nieko naudinga.
Iš tiesų šiuo metu skaitau tik užsienio autorių knygas, tačiau puoselėju viltį visapusiškai susipažinti su lietuvių darbais ir užpildyti spragas.
Savo kuriamus tekstus skelbiate internete (socialiniuose tinkluose). Ar tenka sulaukti daug skaitytojų dėmesio?
Būtų sunku nubrėžti ribą tarp daug ir mažai. Vis dėlto manau, kad yra nemažai žmonių, kurie skatina kurti ir dalytis savo kūryba toliau, o tai tikrai labai paglosto širdį.
Kaip vertinate kritiką (jeigu su ja tenka susidurti)?
Galiu tik pasidžiaugti, kad sulaukiu teigiamų komentarų, o su neigiamais lyg ir neteko susidurti. Kiekvienas turi savo nuomonę ir teisę į ją. Manau, yra ir tokių, kurie tai, ką darau, vertina neigiamai, laiko tai kvailu dalyku. Kiekvienas turime savo požiūrį, kurį kitiems reikia gerbti, jei tai neperžengia leistinų ribų.
Kaip atrodo Jūsų rašymo procesas?
Dažnai mintys man tiesiog staiga šauna į galvą, nepriklausomai nuo vietos. Ne visada turiu popieriaus skiautę, todėl dažnai viską tiesiog užsirašau telefone. Kai atsiranda laiko, tas mintis perkeliu ant popieriaus. O šis procesas labai ramina ir primena senovę, tuos senuosius rašytojus, kurie viską spausdindavo rašomąja mašinėle ir kuriems kiekviena klaida kainuodavo daug laiko ir popieriaus (šypsosi – red. past.).
Ar pagalvojate apie knygos išleidimą?
Pagalvoju, ir tada grįžtu į tikrovę (juokiasi – red. past.). Dar nesijaučiu pribrendęs knygai, tačiau tai yra viena iš mano svajonių.
Ką dar veikiate gyvenime, koks Jūsų laisvalaikis?
Didžiausią laiko dalį šiuo metu skiriu studijoms, tačiau mėgstu naujus potyrius, iššūkius, keliones, pažintis, bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis, nes tai labai praplečia akiratį. Rašymą tikrai galėčiau įvardyti kaip vieną savo didžiausių pomėgių. Laisvalaikį leidžiu, kaip tai daro daugelis žmonių: su draugais, žiūrėdamas filmus ar serialus, lankydamasis jaunimo mėgstamose vietose. Ten labai smagu pažiūrėti, kokiais tuščiais dalykais mes kartais užsiimame. Taip pat mėgstu bėgioti ir ramiai pasivaikščioti. Anksčiau intensyviau žaisdavau krepšinį. Pastaruoju metu stengiuosi kaip įmanoma dažniau skaityti ne vien mokslinę literatūrą (studijoms), bet ir grožinę, atsipalaiduoti, taip pat mokausi kalbų.
Ko palinkėsite skaitytojams?
Skaitytojams norėčiau palinkėti siekti savo svajonių, nenustoti skaityti. Apskritai visiems patariu iškeisti bent dalį to laiko, kurį praleidžiame prie kompiuterio, į vakarą prie knygos ar nuoširdų pašnekesį be telefono rankoje!
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Greta Kondrataitė
Nuotraukos iš asmeninio Lino Šapokos archyvo