Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva, bendradarbiaujant su Seimu, Vyriausybe ir ekspertais, parengtos ir teikiamos profesinio mokymo pertvarką garantuosiančios įstatymų pataisos – Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų.
Pasak Prezidentės, valstybės konkurencingumui, ekonomikos augimui būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis. Delsiant imtis radikalių žingsnių, profesinis mokslas atsiliko labiau negu aukštasis ir šiandien visiškai neatitinka valstybės ir verslo poreikių. Turime stagnuojančią, nefunkcionalią ir archajišką sistemą, kai grožio specialistų ir floristų rengiame daugiau nei inžinierių ar socialinių darbuotojų. Profesiniam žmonių rengimui kasmet išleidžiama 85 mln. eurų, tačiau už tuos pinigus rengiami darbo rinkos poreikių neatitinkantys specialistai ir emigrantai, o įmonės ir investuotojai patys priversti mokyti darbuotojus profesijos.
Išanalizavus geriausią Europos valstybių praktiką, Prezidentės inicijuojamomis pataisomis pradedama profesinio mokymo pertvarka iš esmės: keisis ne tik mokymo sistema, bet ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka, atsiras nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.
Siekiant efektyvaus valstybės lėšų naudojimo ir skaidrumo, keičiama profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka. Visos mokyklos taps viešosiomis įstaigomis – tai paskatins verslą dalyvauti ugdymo procese, o įstaigos gaus papildomų pajamų už paslaugas. Už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys socialiniai partneriai, tarp jų ir verslas. Dabar profesinę mokyklą valdo direktorius, o tarybą sudaro pačios mokyklos atstovai.
Taip pat aiškiai apibrėžta, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas, o piktnaudžiaujantys profesinės mokymo sistemos teikiamomis paslaugomis turės grąžinti valstybės sumokėtas įmokas. Nuo 2010 m. stojančiųjų, kurie jau turi profesinę kvalifikaciją, išaugo 40 proc., o jau turinčių aukštąjį išsilavinimą – net 20 kartų. Neretai į profesinę mokyklą stojama tik dėl socialinių lengvatų, kasmet mokyklų nebaigia beveik ketvirtadalis mokinių.
Mokymo kokybei užtikrinti įstatymuose įtvirtinta griežta profesinių mokyklų atskaitomybė. Kas 5 metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas – jeigu du kartus iš eilės mokykla gaus neigiamą įvertinimą, ji bus uždaryta. Kas 5 metus bus atnaujinami ir kvalifikaciniai reikalavimai, taip pat bus tikrinama, ar profesija atitinka darbo rinką, mokyklos privalės viešai skelbti savo veiklos ataskaitas. Iki šiol mokslo kokybė buvo tikrinama fragmentiškai, o realios atsakomybės nebuvimas leido švaistyti valstybės pinigus. Daugiau kaip pusė praktinio mokymo centrų realiai nevykdo jokios veiklos, nors valstybė į juos investavo 240 mln. eurų.
Kvalifikuotai darbo jėgai ruošti Prezidentė siūlo iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą. Tai yra įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti kvalifikaciją. Daugumoje ES šalių įdiegtas dualinis mokymas užtikrina, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje. Darbdavių teigimu, profesinės mokyklos tinkamai neparuošia darbuotojų, todėl verslas turi pats mokyti žmones profesijos. Dualinio mokymo sistema sėkmingai veikia Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, pradėta diegti Čekijoje ir Slovakijoje.
Taip pat numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Tai yra jaunuolis pats galės pasirinkti, ar mokytis profesinėje mokykloje, ar eiti tiesiai dirbti ir kartu nuotoliniu būdu įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, pameistrystės programa bus vykdoma ir neformaliu būdu – tai užtikrins, kad jaunimas mokysis paklausių profesijų ir lengviau susiras darbą. Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos šalyse (EBPO) pameistrystės būdu mokosi daugiau kaip 30 proc. mokinių, o Lietuvoje – tik 2 procentai.
Kvalifikacijos pripažinimo sistema bus lanksti ir padės žmogui greitai susirasti darbą. Pavyzdžiui, jeigu darbuotoją mokys pats darbdavys, žmogui bus suteikiama profesinė kvalifikacija. Atsižvelgiant į rinkos poreikius numatoma skatinti darbuotojų, vyresnio amžiaus žmonių perkvalifikavimą. Tai užtikrins didesnį socialinį saugumą – žmogus galės įgyti naują profesiją, o ne eiti į darbo biržą.
Pertvarkoje numatyta profesinių mokyklų tinklą vystyti atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimą – į ekonomikos vystymosi prognozes. Dabar vaikus ruošia daugiausia mokyklos darbuotojai, o turėtų darbdaviai. Taip pat, vadovaujantis Skandinavijos ir kitų šalių praktika, profesijos pasirinkimas numatomas jau nuo 5 klasės vidurinėse mokyklose.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.