Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad veiklių ir tėvynę branginančių, lietuvybę puoselėjančių žmonių gausu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Net ir gyvendami svetur, tiek jauni, tiek vyresni tautiečiai buriasi į bendruomenes, nepamiršta paminėti svarbių valstybės istorijos įvykių, švęsti tradicinių švenčių, stengiasi vienaip ar kitaip padėti ne tik savo bendruomenės nariams ar naujiems atvykėliams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms (vykdo įvairias labdaros akcijas, inicijuoja projektus Lietuvos studentams), prisideda prie teigiamo lietuvių įvaizdžio kūrimo įvairiose pasaulio šalyse. Šįkart pasidomėjome Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos (PrLJS) veikla. Apie ją mums sutiko papasakoti praėjusių metų pabaigoje išrinktos naujos valdybos narė Indrė Blaževičiūtė.
Kodėl verta burtis į Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungą?
Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga egzistuoja jau ketvirtus metus. Kasmet lapkričio mėnesį išrenkami nauji valdybos nariai. Sąjungos valdybą šiuo metu sudaro keturios narės: Gintarė Didžiokaitė (pirmininkė), jau minėtoji Indrė Blaževičiūtė, Inga Prakapaitė ir Indrė Reiponaitė. Oficialiai sąjungai jau priklauso apie 180 narių iki 35 metų amžiaus. Jos tikslas – palaikyti ryšius tarp Prancūzijoje gyvenančių lietuvių, padėti jiems iškilus įvairių neaiškumų, klausimų, susijusių su darbo, būsto paieškomis. Prancūzijoje yra labai daug specifinių dalykų, todėl atvykėliai ne visada žino, kaip reikėtų elgtis. PrLJS siekia padėti čia atvykusiems lietuviams įsikurti, gerai jaustis, nukreipti juos reikiama linkme.
Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su Prancūzijos lietuvių sąjunga, kurios veikla labiau domina šeimas. Abi sąjungos kartu mini svarbias Lietuvai dienas – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją.
Paprašėme Indrės papasakoti apie šiemet Prancūzijoje lietuvių organizuotus renginius. Mat naujosios valdybos narių buvo nuspręsta per mėnesį stengtis surengti bent vieną renginį.
Metų pradžioje – renginys, skirtas karjerai
„Metus pradėjome nuo renginio „CV ir karjeros kūrimas Prancūzijoje“, skirto gyvenimo aprašymo rengimui ir karjerai, kad metų pabaigoje jau galėtume džiaugtis pasiektais rezultatais, – pasakoja renginio organizatorė I. Blaževičiūtė. – Paryžiuje yra nemažai jaunimo iš Lietuvos. Nors Paryžius yra sostinė, deja, darbo paieškos čia nėra lengvos. Prancūzai turi daug kultūrinių ypatybių, yra daugybė dalykų, kuriuos reikėtų žinoti rašant gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir ruošiantis darbo pokalbiui.“ Kad karjeros kūrimo procesas būtų lengvesnis, PrLJS pasikvietė specialistus iš stambių įdarbinimo įmonių. Tikslas buvo pamokyti lietuvių jaunimą, kur ieškoti darbo skelbimų, ką rašyti, kaip atrašyti potencialiam darbdaviui ir kaip elgtis per darbo pokalbį. Pasak Indrės, buvo matyti, kad susirinkusiems žmonėms išties įdomu: jie įdėmiai klausėsi, aktyviai klausinėjo.
Kaip pasakoja Indrė, maloniai nuteikė minėtųjų specialistų pasakymas, kad darbdavių nuomonė apie lietuvius yra gana teigiama. Jie vertina aukšto lygio jaunimo išsilavinimą, kuris, be abejo, ieškant darbo yra didelis pranašumas. Pasak renginyje apsilankiusių specialistų, dažnas jaunas lietuvis kalba daugiau nei dviem užsienio kalbomis, o tai itin svarbu ne tik Prancūzijoje.
Pašnekovės Indrės teigimu, dažnam atvykusiam jaunuoliui kyla klausimas: „Ar mes turėtume mažiau uždirbti, nes esame imigrantai, prancūziškai kalbame su akcentu arba nekalbame šia kalba išvis?“ Apsilankiusieji renginyje galėjo išsakyti įvairius savo nuogąstavimus ir sulaukti atsakymų.
Rugsėjį, kaip teigia Indrė, organizuojamas kitas renginys, taip pat skirtas karjerai. Jo tikslas – išsiaiškinti, ar pirmasis renginys padėjo, ar žmonės susirado darbus.
Lietuvos pristatymas Paryžiuje
Vasario 1–2 dienomis Paryžiuje vyko asociacijos PACE (Promotion des Arts et des Cultures d’Europe) organizuotas renginys „Cultures centrales“, skirtas pristatyti šalims, įstojusioms į Europos Sąjungą 2004 metais, tarp jų ir Lietuvai. Ryškiaspalvė savanorių komanda, pristatanti Lietuvą, lankytojams pasakojo apie mūsų šalį, siūlė paragauti savo pagamintų vaišių – obuolių pyrago ir tinginio. Pastarasis susilaukė ypatingo lankytojų dėmesio.
Prancūzų aktorius Thomas Duchêne ir lietuvė aktorė Diana Sakalauskaitė kultūrinėje dalyje pristatė mini spektaklį pagal įvairių Lietuvos autorių pjesių ištraukas. Apsilankiusieji renginyje aktyviai domėjosi Lietuva, uždavinėjo įvairius klausimus. Pavyzdžiui, domėjosi, ar lengva pasiekti Vilniaus centrą nuo oro uosto, kokia oro temperatūra balandžio–gegužės mėnesiais, ar yra prancūzakalbių gidų, kokiu periodu verta važiuoti į Lietuvą ir pan.
Renginyje apsilankė apie 3500 svečių. Lankytojų atsiliepimai buvo itin teigiami. PrLJS atstovės tikisi, kad vis daugiau turistų aplankys Lietuvą.
Vasario 16-osios minėjimas
Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga organizavo renginių „Lietuvių dienos“ Vasario 16-ajai paminėti. Šia proga publikai buvo pristatytas prancūzų režisieriaus Olivier Besse sukurtas dokumentinis filmas „Kryžių kalnas, žmonių širdis“. Po filmo svečiai galėjo pateikti klausimų režisieriui, atvykusiam į šventę iš Bordo (Bordeaux) miesto. Buvo aptartos galimybės pasidalyti šiuo puikiu ir išskirtiniu dokumentiniu filmu su lietuviais iš viso pasaulio. Tarp svečių buvo ir prancūzų rašytojas, skulptorius Michel Cand. Jis skaitė ištraukas apie Lietuvą ir jos gražias apylinkes iš knygos „Lapidaire: de la sculpture, vite“. Žiūrovus ypač sužavėjo dalis apie Nemuno ir Neries santaką Kaune.
Vakare lietuviai kartu su draugais prancūzais klausėsi džiazo atlikėjos Indrės Japoniūtės ir „The Groovers“ koncerto. Jo pabaigoje buvo prisimintas Danielius Dolskis, visa salė dainavo puikiai pažįstamas tarpukario laikų dainas „Palangos jūroj“, „Aš myliu vasaros rugiagėlę“. Šios dainos buvo parinktos neatsitiktinai. Norėta išlaikyti tų metų temą ir draugams prancūzams pristatyti to laikmečio dainas. Beje, kaip teigia Indrė, jie iš visos širdies stengėsi dainuoti kartu su lietuviais.
Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos narių nuomone, tokias šventes lietuviams svarbu minėti, kad ir kur jie būtų. „Tai yra mūsų istorija, ir turime ją išsaugoti“, – mano valdybos narės.
Kovo 11-osios šventė
Kovo 11-osios proga Prancūzijos lietuvių jaunimas mėgavosi Paryžiuje gyvenančios lietuvės džiazo ir bliuzo atlikėjos Viktorijos Gečytės koncertu. Viktorija su Julien Coriatt orkestru neseniai įrašė pirmąjį savo vaizdo įrašą. Šios atlikėjos žavinga muzika nepalieka klausytojų abejingų.
Tolesni planai
PrLJS jau numato ir tolesnius renginius. Rugsėjį laukia lietuviškų dainų renginys, truksiantis galbūt net keletą dienų. Tikimasi, kad pavyks pritraukti Lietuvos atlikėjų.
Panašūs renginiai lietuviams – puiki proga susitikti, pabendrauti. PrLJS stengiasi, kad tokių progų būtų kuo daugiau. „Mes siekiame, kad mūsų veikla būtų kuo platesnė, nes tikime, kad turime ką papasakoti, kuo pasidalyti su visais. Atsiranda vis daugiau ir daugiau naujų narių, dalyvaujančių mūsų renginiuose. Dėl to labai džiugu – matome savo veiklos rezultatas“, – teigia Indrė.
Iššūkiai ir karjera Prancūzijoje
Pasidomėjome, kaip pačiai Indrei sekėsi įleisti šaknis Prancūzijoje. Ji šioje šalyje gyvena jau beveik devynerius metus. „Man adaptuotis šioje šalyje buvo sunku, – atvirauja mergina. – 2006 m. dalyvavau studentų mainų programoje ir penkių mėnesių semestrui atvykau į Pietų Prancūziją. Atvykus universitete man pasakė, kad šį semestrą nebus nieko dėstoma anglų kalba, o aš visiškai nemokėjau prancūzų kalbos. Vis dėlto pasilikau ir ėmiau lankyti prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems. Likdavo nemažai laisvo laiko ir nusprendusi negaišti jo veltui ėmiau ieškoti darbo. Nors nelabai tikėjau, kad jį gausiu, nes maniau, kad nemokant prancūzų kalbos jo rasti neįmanoma, vis dėlto gana lengvai gavau darbą amerikiečių įmonėje ir išvažiavau į Paryžių. Ten ir susikūriau savo karjerą.“
Į Paryžių Indrė atvyko visiškai viena, prancūziškai nekalbėjo, nepažinojo nė vieno žmogaus, nebestudijavo, susirasti draugų prancūzų buvo labai sunku. Kaip ji pati teigia, užtruko dvejus metus susikurti asmeninį gyvenimą, kuriame iš lėto atsirado draugų. „Tai – kolegų dėka. Jie mane supažindino su keliomis grupėmis žmonių, o šie vėliau tapo mano draugais.“
Kalba – ne kliūtis
Įmonėje „Oracle“ dirbanti Indrė yra atsakinga už programinės įrangos pardavimą. Žmogus, kuris ją įdarbino, pasakė, kad kalba nėra problema: jeigu tik nori, išmoksi. „Jis buvo visiškai teisus, – tvirtina pašnekovė. – Visi kolegos man labai padėjo, kalbėjo su manimi tik prancūziškai, kad greičiau išmokčiau šios kalbos. Kiekvieną dieną išmokdavau vis kažką nauja. Per 3–4 mėnesius aš pradėjau kalbėti prancūziškai. Tad esu įsitikinusi, kad kalba nėra jokia kliūtis.“
Prancūzų ypatybės
Paklausta, kokie yra prancūzai, Indrė papasakojo: „Prancūzai turi nuostabią šalį, nuostabų miestą Paryžių. Bet jie patys dažniausiai būna prislėgti, nes visą gyvenimą čia gyvena, čia daug žmonių, daug turistų. Dažnai vyksta streikai. Apskritai čia nuolat kas nors vyksta. Kita vertus, mano pačios patirtis parodė, kad jie gali būti labai atviri, geranoriški. Bet ne iš karto – turi įgyti jų pasitikėjimą. Jie nėra atlapaširdžiai, patys neprieis ir nepasiūlys draugauti.“
Noras patirtimi dalytis su kitais
Su lietuvių jaunimu Indrė susipažino atėjusi į vieną iš Lietuvos ambasados renginių. „Tada pradėjau sekti jų veiklą, dalyvauti jų renginiuose ir kai pajaučiau, kad turiu ką duoti, kuo pasidalyti, nusprendžiau, jog man laikas eiti į PrLJS valdybą ir dalytis su atvykstančiu jaunimu savo patirtimi“, – apie įsitraukimą į PrLJS valdybos veiklą pasakojo Indrė.
Galima tik pasidžiaugti PrLJS iniciatyvomis, puoselėjančiomis ir svetur pristatančiomis lietuvių kultūrą, siekiu suburti Prancūzijoje išsisklaidžiusį lietuvių jaunimą. Juk kartu galima nuveikti tiek daug!
Inga Nanartonytė