„Svarbiausia – nepasiduoti aplinkos spaudimui ir panikai, kylančiai iš primetamos nuomonės, jog tuoj pat po mokyklos turime tiksliai žinoti, ką veiksime ateityje. Reikia įsiklausyti į save, apsvarstyti, ką iš tiesų norėtum veikti, kas suteiktų tau laimės ir kokia profesija leistų dalytis su kitais žmonėmis tuo, kas tau svarbu“, – mintimis dalijasi iliustruotoja, grafinė dizainerė, trijų erdvinių knygų autorė Elena Selena, gana greitai atradusi savo nišą Paryžiuje ir kartais pavadinama „kylančia „pop-up“ knygų žvaigžde“. Jos diplominis studijų darbas sudomino vieną didžiausių Prancūzijos vaikų knygų leidyklų ir nuo tada prasidėjęs gražus bendradarbiavimas lietuvei leidžia įgyvendinti kūrybines idėjas, kurios neretai būna įkvėptos Lietuvos.
Knygos ir teatras
Vos tik baigus mokyklą, Elenai kurį laiką buvo sunku pasirinkti, kuria linkme pasukti. Iš pradžių traukė sieninės tapybos restauracija, bet pradėjusi gilintis į šią profesiją suprato, kad ši sritis ne jai. Tuomet pasirinko grafiką Vilniaus dailės akademijoje (VDA), svajodama apie galimybę kurti iliustracijas vaikų knygoms.
Po ketverių metų bakalauro studijų mergina išvyko į Prancūziją jau aiškiai žinodama, kuria linkme nori pakreipti savo profesinį kelią. Paskatinta VDA Grafikos katedros vedėjos, pasirinko vieną geriausių iliustracijos srityje aukštųjų meno mokyklų – École Estienne Paryžiuje. Iliustravimo studijos truko dvejus metus ir buvo itin intensyvios, kupinos eksperimentų išbandant įvairias piešimo ir kitas technikas.
Tie dveji metai studijų Elenai leido dar geriau suprasti save, savo norus. Ji atrado ir kitą nišą, kurioje norėtų save realizuoti, – teatrą. Šiuo metu mergina studijuoja scenografijos magistrantūrą École nationale supérieure des Arts Décoratifs Paryžiuje. Svajoja ateityje derinti knygų ir teatro dekoro kūrimą.
Pirmoji knyga sudomino leidėjus
Jauną talentingą iliustruotoją netruko pastebėti ir įvertinti ne tik dėstytojai, bet ir knygų leidėjai. Jau dabar Elena gali džiaugtis trimis išleistomis knygomis, kurioms ir tekstus, ir iliustracijas, karpinius kūrė pati. „Pirmoji knyga „Mėlynasis sodas“ buvo mano diplominis darbas École Estienne mokykloje. Kai jį apsigyniau, vienas iš dėstytojų paragino kreiptis į leidyklas ir pasiūlyti savo projektą, davė vienos leidyklos kontaktus. Taip gana paprastai ir natūraliai užsimezgė gražus bendradarbiavimas ir jis trunka iki šiol: praėjusiais metais leidykla „Gallimard Jeunesse“ išleido antrąją mano knygą „Džiunglės“, o šiemet pristatėme „Sniegą“, – džiaugiasi menininkė.
Po studijų mergina kurį laiką dirbo leidykloje grafine dizainere, tačiau panorusi tęsti mokslus nusprendė, kad bus paprasčiau studijas derinti dirbant prie pavienių projektų kaip laisvai samdomai dizainerei bei iliustruotojai.
Kūryboje – lietuviški pėdsakai
Įžvalgesnis skaitytojas pastebėtų Elenos kūryboje, ypač jos naujausioje knygoje, lietuviškų pėdsakų. „Kuriant knygą „Sniegas“ buvo ypač smagu, kad galėjau perteikti savo lietuvišką identitetą, pavaizduoti apsnigtus miškus tokius, kokius pasivaikščiojimų metu mačiau būdama vaikas. Kurdama sąmoningai ir nesąmoningai įsikvepiu iš Lietuvos gamtos, mitologijos, muzikos, tradicinio meno. Galbūt galutinėse knygose tai nėra matoma iš pirmo žvilgsnio, bet šios inspiracijos man yra labai svarbios kūrybinio proceso metu“, – pasakoja autorė.
Kiekvienas projektas – tarsi naujas nuotykis
Lietuvoje erdvinių knygų (su iššokančiais paveiksliukais) galime rasti palyginti nedaug – tokio pobūdžio knygų leidyba yra gana brangi. Todėl įdomu, kaip Elenai kilo mintis imtis būtent tokio kūrybinio iššūkio. „Su erdvinėmis knygomis susipažinau studijuodama École Estienne. Pirmaisiais studijų metais buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kurioms vadovavo erdvinių, arba vadinamųjų „pop-up“, knygų menininkas Gérardas Lo Monaco. Šių dirbtuvių metu susižavėjau erdvinių knygų pasauliu. Atvertus tokios knygos puslapį visuomet laukia mažytis stebuklas. Niekad nežinai, kokią staigmeną tau yra paruošęs išradingas popieriaus inžinierius“, – pasakoja E. Selena.
Anot Elenos, erdvinės knygos yra labai senas išradimas, tačiau, pavyzdžiui, viduramžiais jos buvo gaminamos ir naudojamos daugiau mokslo, astronomijos, medicinos tikslais. Tik gerokai vėliau, jau aštuonioliktajame amžiuje, tokios knygos buvo pradėtos kurti vaikams. Prancūzijoje, palyginti su kitomis šalimis, jų kuriama nemažai ir jos išties populiarios. Netgi rengiama atskira erdvinių knygų mugė, kuri, nors nedidelė, sulaukia daug lankytojų.
E. Selena pasakoja, kad erdvinių knygų menas reikalauja nuolatinio mokymosi, kiekvienas projektas yra tarsi naujas nuotykis, kuriam reikia ruoštis, studijuoti popieriaus sistemas, atlikti daug bandymų. Tokios knygos kūrimo procesas trunka itin ilgai – nuo vienų iki dvejų metų. „Pradžioje darau bandymus, kuriu rankų darbo knygų maketus. Paskui, bendradarbiaudama su spaustuve, kuriu tekstą bei iliustracijas. Na, o gamybos procesas užtrunka iki pusės metų“, – darbo subtilybėmis dalijasi pašnekovė. Vis dėlto šių knygų pasaulis lietuvei yra be galo artimas, o kūrybinis procesas teikia itin daug džiaugsmo.
Tiesa, menininkė neapsiriboja vien šia veikla – tuo pat metu kuria iliustracijas bei knygų dizainus ir kitiems projektams. Kelerius metus bendradarbiauja su leidykla „Éditions du Patrimoine“ – jai yra sukūrusi tris užduočių sąsiuvinius skirtingomis temomis. Taip pat sulaukia užsakymų iš kitų leidyklų – yra iliustravusi dvi receptų knygas vaikams ir medžiaginę knygą kūdikiams. „Mielai priimu įvairius iliustracijų kūrimo užsakymus, tai leidžia man išmėginti jėgas dirbant prie skirtingos koncepcijos knygų, skatina kūrybiškai mąstyti ir padeda tobulėti“, – sako E. Selena.
Knygos keliauja ir į kitas šalis
Iliustruotoja pasakoja, kad idėjos autorinėms knygoms gimsta labai įvairiai: kartais iš karto aišku, kokia tai bus knyga, kartais istorija lipdosi pamažu, iš gabaliukų. „Kurdama pirmąją knygą „Mėlynasis sodas“, norėjau patyrinėti, kaip veikia vaiko vaizduotė. Būtent dėl to pasirinkau naktinio sodo aplinką – šešėlių ir paslaptingų garsų pasaulį. Antroji knyga „Džiunglės“ skirta kiek mažesniems skaitytojams. Kviesdama juos į pasivaikščiojimą po laukinę salą, norėjau paskatinti pastebėti detales, tankmėje besislepiančius gyvūnus, gamtos grožį. Trečioji knyga „Sniegas“ man ypač brangi, joje stengiausi sudėti vaikystės atsiminimus, parodyti, kad iš pirmo žvilgsnio tuščias ir tylus žiemos miškas yra pilnas gyvybės, tereikia mokėti ją pastebėti“, – apie savo knygose perteikiamas idėjas pasakoja autorė.
Jaunosios kūrėjos iš Lietuvos knygų jau galima įsigyti ne tik Prancūzijoje, bet ir Kanadoje, Belgijoje, Šveicarijoje, taip pat Lietuvoje. „Mėlynasis sodas“ buvo išverstas į italų bei japonų kalbas. Elena džiaugiasi, kad jos darbai nukeliauja toliau, nei ji pati yra buvusi.
Kaip autorė, ji neretai vyksta į susitikimus su mažaisiais skaitytojais. „Man labai svarbūs šie susitikimai, vaikų nuomonė, tikri ir nuoširdūs komentarai. Smagiausia, kai jaučiu, kad mano kuriamos istorijos jiems svarbios, paskatina jų vaizduotę“, – teigia kūrėja.
Parvykusi į Lietuvą, Elena taip pat mielai dalyvauja dirbtuvėse, susitikimuose su vaikais ir tais, kuriems įdomus knygos menas. Kitąmet jau trečius metus dalyvaus Vilniaus knygų mugėje – „Knygų šalies“ kūrybinėje studijoje pristatys savo naujausią knygą „Sniegas“.
Liudo Masio nuotraukos 
Lietuvos knygų rinka: maža, bet turinti ką pasiūlyti pasauliui
Elena domisi tiek Lietuvos, tiek Prancūzijos knygų rinka, naujienomis. Anot jos, abi rinkos labai skiriasi dydžiu, tačiau, jos nuomone, tiek viena, tiek kita šalis turi kuo didžiuotis. „Prancūzijoje per metus išleidžiama tūkstančiai naujų knygų, pasiūla yra milžiniška. Dauguma šios šalies leidėjų skiria daug dėmesio knygų kokybei, dizainui, vaikštant vaikiškų knygų mugėje Montreuil tikrai kasmet yra iš ko įsikvėpti. Taip pat smagu, kad vis dar išlieka nedidelių nepriklausomų leidyklų, kurios leidžia mažiau, bet itin kokybiškų, aukštos meninės vertės knygų, – sako pašnekovė. – Lietuvoje knygų pasiūla mažesnė, bet turint omenyje, kokia nedidelė mūsų šalis, tikrai turime kuo didžiuotis: vis daugiau lietuviškų knygų vaikams išverčiama į užsienio kalbas, iliustruotojai kuria inovatyvias ir tikrai išskirtines knygas, gauna tarptautinius apdovanojimus. Manau, tai didelis pasiekimas mūsų šaliai.“
Knygos skaitymas – tarsi dialogas tarp vaiko ir artimųjų
Kas artimiau pažįsta Eleną, turbūt nesistebi, kad ji pasirinko knygų leidybos sritį. Žavingas literatūros pasaulis ją įtraukė dar visai mažytę ir ta trauka knygoms su metais niekur nedingo. „Prisimenu, kai man buvo penkeri ir dar nemokėjau skaityti, bet be galo troškau įminti paslaptingų knygose slypinčių simbolių paslaptį. Tada mano geroji a. a. Močiutė iškirpo man iš popieriaus langelį ir išmokė, kaip, slenkant jį per puslapį, sujungti raides. Taip perskaičiau žodį, paskui – du, galiausiai sakinį, iš puslapių pradėjo lietis istorijos, nuotykiai, jaudinantys atsitikimai. Skaityti buvo toks nepaprastas malonumas, kad vaikystėje knygas tiesiog ryte rijau, o aistra literatūrai manęs neapleidžia iki šiol“, – viename interviu yra pasakojusi E. Selena.
Tėvams, norintiems įkvėpti savo vaikams meilę knygoms, ji turi paprastą patarimą: „Manau, svarbu pradžioje vaiką padrąsinti, pasiūlyti mėgstamas savo vaikystės knygas, kartu eiti į knygyną bei biblioteką, atrasti naujas knygas, jas skaityti ir dalytis įspūdžiais. Bent pradžioje knygos skaitymas galėtų būti dialogas tarp vaiko ir jo artimųjų. Taip pamažu jis atras meilę knygoms ir galės toliau šią kelionę tęsti ir vienas, jei to norės.“
Svarbiausia – įsiklausyti į save
Dažnai jaunuoliai baigdami studijas vis dar nežino, ką toliau veikti, kas juos traukia. Ką tokiems žmonėms, jaučiantiems, kad dar neatrado savęs, patartų Elena? „Manau, svarbiausia – nepasiduoti aplinkos spaudimui ir panikai, kylančiai iš primetamos nuomonės, jog tuoj pat po mokyklos turime tiksliai žinoti, ką veiksime ateityje. Reikia įsiklausyti į save, apsvarstyti, ką iš tiesų norėtum veikti, kas suteiktų tau laimės ir kokia profesija leistų dalytis su kitais žmonėmis tuo, kas tau svarbu. Tada reikia pamėginti eiti keliu, kuris atrodo tinkamas. O supratus, jog iš tiesų taip nėra, nereikia bijoti pakeisti krypties. Manau, kad tai daryti niekuomet nėra per vėlu, o atrasti savo tikrąjį pašaukimą dažnai galime tik bandymų metodu“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Svarsto sugrįžti į Lietuvą
Planuoti toli į ateitį Elena nelinkusi. Ji tikra tik dėl to, jog artimiausius kelerius metus pasiliks Prancūzijoje užbaigti magistrantūros studijų. Apie grįžimą į Lietuvą kol kas kalba atsargiai, tačiau neslepia tokią galimybę su vyru svarstanti. Gyvendama Paryžiuje mergina labiausiai pasiilgsta šeimos ir lietuviškos gamtos, ypač miškų.
Neabejojame, kad trys autorinės knygos – tik ilgo ir gražaus E. Selenos kūrybinio kelio pradžia. Užsakymai nesibaigia, o idėjos gimsta greičiau, nei menininkė spėja jas įgyvendinti. Šiuo metu ji pradeda naują erdvinės knygos projektą, taip pat turi keletą iliustracijos užsakymų ir minčių kitoms knygoms. Kas žino, galbūt jų sulauksime ir lietuvių kalba? Elenai norisi tuo tikėti.
Inga Nanartonytė
