Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenė mokosi užsienio kalbų. Šį semestrą trys „Erasmus+“ studentai dėstytojai moko studentus ir universiteto darbuotojus savo gimtųjų kalbų. Vienas iš dėstytojų, 22 metų Estebanas Kwasniewskis, atvyko iš Prancūzijos, kur studijuoja istoriją Valansjeno universitete (The University of Valenciennes). Visą šį semestrą Estebanas praleis Vilniuje, LEU Istorijos fakultete. O LEU bendruomenę studentas jau pradėjo mokyti savo gimtosios prancūzų kalbos.
„Tai mano, kaip mokytojo, pirmoji patirtis. Galiu pasakyti, kad mano studentai labai stengiasi, nors prancūzų kalba iš tiesų yra labai sunki. Manau, kad jie gerbia mano darbą“, – sako Estebanas ir prisipažįsta, kad, prieš čia atvykdamas, apie Lietuvą žinojo nedaug. „Mano mama nenorėjo, kad vykčiau į šią šalį, nes manė, kad čia bus didelė diktatūra. Jai pasirodė, jog Lietuva yra labai arti Ukrainos“, – prisiminimais dalijasi jis.
Paklaustas, kokia buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jis pasirinko Lietuvą kaip savo „Erasmus+“ patirties šalį, studentas tvirtino, kad, kol visi važiuoja į Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir pan., jam norėjosi kažko kito, atrasti naują kultūrą. „Aš turiu lenkiškų šaknų, todėl mane visada domino Rytų Europa. Štai kodėl esu čia“, – paaiškina vaikinas.
Estebanas – prancūzas, turintis ispanišką vardą ir lenkišką pavardę. Jis sako, jog tai atrodo keista daugeliui Lietuvoje sutiktų žmonių. „Prancūzija yra imigracijos šalis. Daug lenkų XX amžiuje atvyko į mano regioną dirbti anglies kasyklose. Trys iš mano senelių turi lenkiškų šaknų, todėl mano pavardė yra lenkiška“, – sako studentas iš Prancūzijos. Estebanu mama sūnų pavadino dėl to, kad jai patiko šis vardas, kuris yra iš animacinių filmų. „Taip, tai išties keistas mišinys vaikinui iš Prancūzijos, bet keisčiau yra tai, jog daugelis Lietuvoje pamano, jog aš iš Turkijos“, – šypsosi vaikinas.
Nors vaikinas apie Lietuvą prieš atvykdamas žinojo nedaug, tačiau dabar sako, jog mūsų šalis jam po truputį tampa antraisiais namais. „Esu dėkingas LEU lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatoriams, nes jų dėka aplankiau daug Lietuvos vietų. Buvau Nidoje, Palangoje, Trakuose. Ten buvo labai gražu. Rugpjūčio mėnesį, kai vyko vasaros kursai, oras buvo nuostabus. Ne toks, koks šiandien“, – šypsosi Estebanas.
Paprašytas prisiminti, kokie buvo pirmieji įspūdžiai Lietuvoje, kas atrodė keista ar neįprasta, studentas iš Prancūzijos atsakė, kad, kai tik atvyko į Vilnių, rugpjūčio mėnesį buvo daugiau kaip trisdešimt laipsnių šilumos. Bet dar labiau Estebaną nustebino pigus alus. „Alaus kaina man buvo neįprasta. Ir dar jūs valgote agurkus su medumi! Tai tikrai keista, – sako jis.
Vis dėlto labiausiai jam paliko įspūdį Lietuvos žmonės: „Lietuviai man pasirodė aukšti ir gražūs. Tačiau įspūdis apie jus priklauso nuo konkrečių žmonių. Kartais lietuviai atrodo gana šalti žmonės, bet visi studentai, su kuriais bendravau, labai šaunūs.“
Į klausimą, ką žino apie Lietuvos istoriją, istorijos mokslus Prancūzijoje studijuojantis vaikinas neabejodamas atsako: „Žinau, kad Lietuva buvo paskutinė pagoniška Europos valstybė. Lietuva ir Lenkija kartu kovojo su Kryžiuočių ordinu ir laimėjo Žalgirio mūšyje. Lenkija ir Lietuva buvo sudariusios sąjungą (Liublino uniją – aut. past.). Taip pat žinau, kad Lenkija ir Lietuva turi skirtingą nuomonę apie šią sąjungą“, – teigia prancūzas. Vaikinas priduria, kad žino ir apie tai, kad Napoleonas Bonapartas, žygiuodamas per Lietuvą su savo kariuomene, Vilniuje pamatė Šventos Onos bažnyčią ir labai ja susižavėjo.
Estebanas teigia žinantis, kad Lietuva XX amžiuje buvo Tarybų Sąjungos dalis. Taip pat jis sako, kad prancūzai gana gerai žino Lietuvą ir Vilnių, nes čia prancūzų grupės „Noir Désir“ lyderis Bertrandas Cantat nužudė savo žmoną Marie Trintignant. Šis įvykis privertė prancūzus pasidomėti Lietuva.
Pagrindinis sunkumas, su kuriuo LEU „Erasmus+“ studentas susiduria Vilniuje, yra tai, jog su vyresniais žmonėmis dažnai nepavyksta susikalbėti anglų kalba. „O aš nekalbu rusiškai“, – apgailestauja Estebanas. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp Prancūzijos ir Lietuvos yra tas, kad bene visi Lietuvoje gali kalbėti bent dviem kalbomis. „Prancūzijoje mes sunkiai mokomės kitų kalbų“, – sako jis.
Prakalbus apie lietuvių nacionalinę virtuvę, vaikinas prisipažįsta, jog jam labai patinka kepta duona su sūriu. Nors jis vegetaras ir negali valgyti daug lietuvių nacionalinės virtuvės patiekalų, tačiau paragavo lietuviškų blynelių. „Aš taip pat bandžiau šokti lietuvių liaudies šokius. Buvo labai smagu“, – su šypsena prisimena Estebanas.
LEU „Erasmus+“ studento manymu, Lietuva yra labai įdomi šalis. „Vienas mano draugas iš Prancūzijos atvyks studijuoti į Vilnių pagal „Erasmus+“ programą“, – džiaugiasi Estebanas. Paklaustas, ką patartų draugui, pirmą kartą vykstančiam į Lietuvą, vaikinas atsakė, kad, jei draugas atvyktų dabar, pirmiausia patartų būtinai pasiimti šiltų drabužių.
LEU