Lietuvoje pratęsus karantiną maždaug 50 tūkstančių tėvų, prižiūrinčių vaikus, kurių ugdymo įstaigos uždarytos, gali pratęsti nedarbingumo pažymėjimus ir toliau gauti ligos išmokas. Tačiau svarbu atlikti kelis dalykus.
Tėvai, globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar seneliai (jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos), toliau liekantys namuose su darželinukais, priešmokyklinukais ar pradinukais, vaikais su negalia iki 21 metų, kurie lankė mokyklą, turėtų kreiptis į savo vaiko gydytoją, kuris pratęs nedarbingumo pažymėjimą. Apie pratęstą laikino nedarbingumo laikotarpį reikia informuoti ir darbdavį.
Tokia pat tvarka galioja ir negalią turintį asmenį prižiūrintiems tėvams, įtėviams, globėjams ar pensinio amžiaus neįgalų asmenį slaugantiems sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams, globėjams, kai dėl ekstremalios situacijos ar karantino metu uždaryti dienos centrai, kuriuos neįgalieji lankė.
Savo ruožtu darbdavys „Sodrai“ pateiks atitinkamą pranešimą, kurio pagrindu „Sodra“ galės paskirti ir išmokėti ligos išmoką.
Tais atvejais, kai darbuotojas jau yra laikinai nedarbingas dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbdavys neturėtų tokio darbuotojo įtraukti į darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašą.
Jeigu darbuotojas pripažintas laikinai nedarbingu jau paskelbus prastovą, darbdavys gali nutraukti šio darbuotojo prastovą ir apie tai informuoti Užimtumo tarnybą arba prastovos nenutraukti ir „Sodrai“ teikiamame pranešime nurodyti prastovos laikotarpį. Nenutraukus prastovos darbuotojas gaus darbo užmokestį už prastovą, tačiau ligos išmoka už prastovos dienas jam nebūtų mokama.
Išmokos – ir dirbantiems savarankiškai
Gyventojai, kurie ne vienus metus vykdo tik savarankišką veiklą (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) ir yra mokėję ligos socialinio draudimo įmokas, yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir gaus ligos išmoką, net jei dar nedeklaravo pajamų už 2019 metus iki šių pajamų deklaravimo termino.
Tokiu atveju jiems skiriama minimali ligos išmoka (152,05 Eur/mėn.), o deklaravus pajamas išmoka bus perskaičiuota ir išmokėta nepriemoka.
Pavyzdžiui, gyventojas vykdė individualią veiklą pagal pažymą nuo 2018 metų. Iki 2019 metų gegužės mėn. jis deklaravo pajamas už 2018 metus ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas. Tokiu atveju, nors 2020 m. pajamų deklaravimas dar neprasidėjo, gyventojui, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaikui prižiūrėti ugdymo įstaigą uždarius karantinui, už 14 dienų nedarbingumo laikotarpį bus priskaičiuota minimali 72,1 euro išmoka. Deklaravus pajamas ir sumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2019 metus išmoka bus perskaičiuota ir išmokėta ligos išmokos nepriemoka.
Mokės kas 14 dienų
Primenama, kad ligos išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trijų mėnesių, buvusių mėnesį prieš nedarbingumo mėnesį, vidurkį.
Pavyzdžiui, jeigu nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2020 m. kovą, vertinamos 2019 m. lapkričio, gruodžio ir 2020 m. sausio mėnesių pajamos. Ligos išmoka už sveiko vaiko priežiūrą, ugdymo įstaigą uždarius dėl karantino ar ekstremalios situacijos, sudaro 65,94 proc. kompensuojamųjų pajamų ir bet kuriuo atveju negali būti mažesnė nei 7,21 euro už kiekvieną darbo dieną.
Ligos išmokas gyventojai turėtų gauti per 17 darbo dienų, pasibaigus pirmajam nedarbingumo laikotarpiui ir „Sodrai“ gavus visus reikiamus ligos išmokai paskirti dokumentus (duomenis). Jeigu nedarbingumas tęsiamas, išmokos mokamos už kiekvieną 14 dienų laikotarpį.
Pavyzdžiui, jeigu nedarbingumo pažymėjimas išduotas kovo 16 dieną ir galiojo 14 dienų, o kovo 30 dieną buvo pratęstas ir tą pačią dieną gauti visi ligos išmokai paskirti reikiami dokumentai (duomenys), ligos išmoka būtų paskirta ir išmokėta per 17 darbo dienų nuo kovo 30 dienos.
„Sodros“ inf.