Lietuvių kultūroje kūčiukai yra kur kas daugiau nei kepinys. Pasak etnologės Gailės Vanagienės, jų simbolinė prasmė siekia archajiškus, ikikrikščioniškus laikus – tai mažos duonelės, kurios buvo skirtos protėviams pagerbti ir pavaišinti. Tautiečių ištikimybė kūčiukams neišblėso – šiandien jie tapo žiemos švenčių laukimo simboliu, o jų pasirinkimo apstu. Parduotuvėse jų galima įsigyti nuo tradicinių iki pagardintų kanapių sėklomis, cukruotų, traškių ar pačių minkščiausių.
„Kūčiukai Lietuvoje dar vadinami šližikais, prėskučiais, parpeliais, kleckučiais, kalėdukais – iš viso skaičiuojama per dvidešimt šio patiekalo pavadinimų“, – sako Gailė Vanagienė, Vilniaus etninės kultūros centro etnologė, kultūrinės veiklos koordinatorė.
Pasak jos, Kūčių vakarą dalijimasis kūčiukais tebėra bendrystės, savo šaknų, išėjusiųjų artimųjų prisiminimo ir namų gausos simbolis. „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius pastebi, kad vos prekyboje pasirodo kalėdinis asortimentas, viena pirmųjų prekių, kurią graibsto pirkėjai, yra ne kas kitas, o būtent šie maži kepiniai. Be jų, tikriausiai, nei vienas tautietis neįsivaizduoja savo šventinio stalo.
„Kūčiukai – vienas pirmųjų skanėstų, kuris pirkėjų namuose sukuria šventinę nuotaiką ir primena, kad Kalėdos jau nebetoli. Per metus išsiilgę šio skonio pirkėjai į pirkinių krepšelius kūčiukus deda jau lapkričio pradžioje – šiuo metu jie užima TOP 3 labiausiai perkamų šventinio asortimento prekių gretas. Kiekvienais metais šventiniu periodu kūčiuku parduodame arti 300 tonų“, – sako T. Atraškevičius.
Populiariausi kūčiukai – tradiciniai ir traškūs
Pasak T. Atraškevičiaus, nors labiausiai pirkėjams patinka tradiciniai kūčiukai, jie neretai ieško ir naujų skonių. Būtent todėl, iš pažiūros, tokio mažo kepinio asortimentą šiandien sudaro net 14 skirtingų pasirinkimų.
„Kiekvienas turime savo mėgstamiausią kūčiukų rūšį. Vieniems patys skaniausi yra tradiciniai ir traškūs su aguonomis kūčiukai, kiti mėgsta, kai šie savo tekstūra primena tarsi mažas bandeles. Pastebime, kad kai kurie pirkėjai mėgsta įsigyti net kelias skirtingas kūčiukų rūšis, kad ant savo šventinio stalo galėtų patiekti juos visus, taip atliepiant kiekvieno namiškio ar svečio norus.
Pastebime, kad vis dažniau tautiečiai nevengia išbandyti naujų skonių, pavyzdžiui, su kanapėmis, juodu šokoladu ar cukruotų. Taigi, norintiems daugiau laiko skirti veikloms ar susitikimams, šiuos užkandžius belieka tik išsirinkti pagal savo norus ir skonį, išpakuoti, o ne ruošti patiems“, – sako T. Atraškevičius.
Jam pritaria ir Aurimas Matikonis, „Vilniaus duonos“, vienos didžiausių ir ilgametę partnerystę su „Maxima“ puoselėjančių kepyklų, pardavimų direktorius. Jis pastebi, kad pirkėjai ištikimai saugo kūčiukų tradiciją. O pasak jo, bene labiausiai mėgstamas ir populiariausias tautiečių pasirinkimas – minkšti kūčiukai.
„Kūčiukai puikiai dera ne tik su tradiciniu aguonpieniu – tai yra mėgstamas kasdienis užkandis šventiniu laiku. Kasmet Lietuvoje jų paklausa auga, vien pernai susidomėjimas jais ūgtelėjo 20 proc. Pirkėjai mūsų kūčiukų gali rasti keturių rūšių: klasikinius, minkštus, su kanapių sėklomis ir aguonomis bei su saldžia glazūra. Pastarieji kūčiukai yra šiųmetė naujovė, tikimės, kad ji patiks smaližiams“, – kalba „Vilniaus duonos“ atstovas.
Simbolizuoja ypatingą ryšį su protėviais
Etnologė G. Vanagienė pastebi, kad šis kepinys yra pasninko maistas – tamsaus, ramaus laiko, tad tradiciškai jų sudėtis buvo paprasta, be pieno ar kiaušinių, tešla pagardinama tik saujele aguonų ir trupučiu cukraus.
Anot jos, tautiečiai nuo seno puoselėja ypatingą ryšį su protėviais ir yra išsaugoję autentiškas senąsias Kūčių tradicijas, o kūčiukai yra vienas iš glaudžiausiai su šios šventės apeigomis susijusių ir brangintinų patiekalų.
„Maži, prėski kvietinių arba ruginių miltų rutuliukai būdavo kepami namus lankančioms vėlėms pamaitinti. Manoma, kad jie pakeitė vieną svarbiausių ritualinių patiekalų – kūčią, gamintą iš įvairių grūdų, skirtą mirusiesiems prisiminti ir pagerbti švenčių metu“, – pasakoja etnologė.
Aguonos, kurios iki šiol maišomos į tradicinių kūčiukų tešlą, ir patiekiamos su aguonpieniu per Kūčių vakarienę, senojoje baltų kultūroje simbolizuoja vaisingumą, gausą ir ypatingą ryšį su protėviais.
„Kūčiukų tradiciškai paliekama pernakt ir ant Kūčių stalo, kad užsukusios artimųjų vėlės galėtų pasivaišinti“, – sako G. Vanagienė.