Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje
Gerbiamasis Generalinės Asamblėjos Prezidente, ekscelencijos, ponios ir ponai,
susitinkame kritiniu momentu. Prieš mūsų akis vis labiau ryškėja politiniai, ekonominiai ir kultūriniai skirtumai. Visame pasaulyje kyla konfliktai, pilietiniai neramumai, didėja nestabilumas. Tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos pasaulio tvarkos sutrikdymas kelia grėsmę mums visiems įprastam ir mūsų visų branginamam pasauliui.
Atėjo laikas imtis ryžtingų veiksmų.
Turime priimti iššūkius ir dirbti kartu, kad išsaugotume taiką, klestėjimą ir stabilumą. Kad saugotume taisyklėmis grindžiamą tvarką, demokratiją ir žmogaus teisių visuotinumą. Kad apsaugotume mūsų namus – Žemę – nuo pražūtingų klimato kaitos padarinių. Kad ryžtingai kovotume su visuotiniu skurdu ir nelygybe.
Tai tikrai nebus lengva. Reikės atkurti visuotinį pasitikėjimą. Įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Suderinti ir pasirašyti prasmingą Ateities paktą.
Noriu išreikšti didelį susirūpinimą dėl pražūtingo klimato kaitos poveikio ir pasidalyti Lietuvos patirtimi.
Šiandien žalioji transformacija nebėra vien pasirinkimo klausimas. Turime imtis ryžtingų veiksmų, kad įgyvendintume Paryžiaus susitarimo tikslus ir išlaikytume jo dvasią.
Lietuva yra tvirtai pasiryžusi užkirsti kelią klimato kaitai, ją mažinti ir spręsti klimato kaitos problemas. Siekiame iki 2030 m. 70 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 2050 m. tapti klimatui neutralia šalimi.
Pagrindinį vaidmenį mūsų strategijoje atliks atsinaujinančioji energija. Siekiame, kad iki 2030 m. Lietuva iš grynosios elektros energijos importuotojos taptų savarankiška žaliosios energijos gamintoja. Saulės energijos, taip pat sausumos ir jūros vėjo jėgainių parkų plėtra turėtų gerokai padidinti atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos pajėgumus.
Gerbiamieji,
tvarus vystymasis neįmanomas vykstant karui. Kad ir kur žvelgtume – ar tai būtų Europa, Azija, Afrika, ar Amerika – taika yra labai svarbi žmonijos klestėjimo ir kūrybos sąlyga.
Į Europą grįžo senojo stiliaus kolonijinis karas. Rusijos agresija prieš Ukrainą blogina padėtį pasaulyje daugelyje sričių, pavyzdžiui, maisto ir energetikos saugumo, finansų, klimato, visuotinės sveikatos ir migracijos srityse.
Nusistovėjusios tarptautinės normos ir visa atviro bei bendradarbiaujančio pasaulio tvarkos vizija šiuo metu yra Rusijos imperialistinių ambicijų įkaitai. Kyla grėsmė pačiai daugiašalio bendradarbiavimo tvarkai, kuri užtikrino taiką, stabilumą ir klestėjimą pasibaigus Šaltajam karui. Kyla rimtas pavojus Jungtinių Tautų Chartijos ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos stabilumui.
Tarptautinė bendruomenė nebegali leisti Rusijai manipuliuoti pasaulinėmis taisyklėmis ir jomis piktnaudžiauti. Daugybė jos nusikaltimų, tokių kaip masinis Ukrainos miestų ir miestelių naikinimas, tūkstančių nekaltų civilių gyventojų žudymas ir milijonų žmonių iškeldinimas, užtraukia negarbę JT Saugumo Tarybai, kurioje Rusija tebėra nuolatinė narė, turinti veto teisę.
Tarptautinė bendruomenė turėtų daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų tyčinius išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Kachovkos užtvankos sunaikinimo sukelta beprecedentė ekologinė katastrofa neturėtų būti atkartota naujomis, dar pavojingesnėmis formomis.
Šis agresijos karas turi būti sustabdytas, nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvedant karius ir atitraukiant karinę įrangą iš Ukrainos teritorijos. Turiu omenyje VISĄ teritoriją – tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. sienas ir teritorinius vandenis.
Lietuva tvirtai remia Prezidento Zelenskio Taikos formulę. Ji yra tvirtas pagrindas taikai pasiekti, atitinkantis universalius suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės principus.
Lietuva ragina visas Jungtinių Tautų valstybes nares teikti Ukrainai visokeriopą humanitarinę, karinę, ekonominę ir diplomatinę pagalbą.
Gerbiamieji,
siekdami tvarios taikos, turėtume užtikrinti, kad už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Svarstydami teisingumo klausimą, taip pat turėtume atkreipti dėmesį į Baltarusijos režimo, kuris dalyvauja šiame agresyviame kare teikdamas karinę paramą bei sudarydamas sąlygas puolimui iš savo teritorijos, veiksmus.
Kalbant konkrečiai, visi turėtume palaikyti Ukrainos pastangas Tarptautiniame Teisingumo Teisme ir pritarti Teismo priimtoms laikinosioms priemonėms, kuriomis Rusijai nurodoma nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.
Kita institucija – Tarptautinis Baudžiamasis Teismas – atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje.
Lietuva remia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotus Rusijos prezidento ir ombudsmenės arešto orderius. Jie žymi daug žadantį žingsnį siekiant atsakomybės už prieš vaikus nukreiptus veiksmus kariniuose konfliktuose. Kitas būtinas žingsnis yra sugrąžinti į Rusiją ir Baltarusiją prievarta deportuotus Ukrainos vaikus.
Mūsų vieningos paramos reikalauja ir iniciatyva vykdyti Rusijos karių baudžiamąjį persekiojimą už Ukrainoje įvykdytus seksualinius nusikaltimus. Lietuva teigiamai vertina Jungtinių Tautų specialiosios pasiuntinės seksualinio smurto konfliktų metu klausimais nepailstantį atsidavimą šiai itin svarbiai problemai.
Vis dar trūksta tribunolo, kuris būtų specialiai skirtas vykdyti baudžiamajam persekiojimui už Rusijos aukščiausios politinės ir karinės vadovybės įvykdytą agresijos nusikaltimą.
Lietuva siekia, kad toks tarptautinis tribunolas būtų įsteigtas, tam pritariant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija. To nepadarius, būtų dar labiau pakenkta visos pasaulinės teisingumo sistemos patikimumui.
Gerbiamieji,
nuo pat pradžių Rusijos agresija prieš Ukrainą yra tikra viso pasaulio problema. Ji daro įtaką pasauliniam maisto saugumui ir branduolinei saugai.
Šiuo metu Rusija laiko pasaulį savo įkaitu, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą, grobdama okupuotas Ukrainos teritorijas ir niokodama vietos žemės ūkio infrastruktūrą.
Vienašališki Rusijos veiksmai, tokie kaip pasitraukimas iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, keliantys pavojų mažiausiai 82 šalims ir 350 milijonams žmonių, kuriems šiuo metu kyla didžiausia maisto trūkumo grėsmė, turėtų būti visuotinai pasmerkti. Tačiau sprendimas NĖRA panaikinti sankcijas Rusijai.
Norėdami sustiprinti pažeidžiamas ekonomikas, turime ieškoti geopolitinių sprendimų. Vienas iš jų galėtų būti atverti daugiau solidarumo koridorių, pasiūlant alternatyvius Ukrainos maisto produktų transportavimo kelius, pavyzdžiui, per patikimus Baltijos jūros uostus. Tarptautine parama taip pat būtų galima paskatinti vietinę maisto gamybą ir trąšų prieinamumą pažeidžiamuose regionuose.
Žvelgiant į branduolinės saugos klausimą, Lietuva tikisi aktyvesnio Rusijos bendradarbiavimo apsaugant Zaporižios atominę elektrinę pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas.
Taip pat su didžiausiu susirūpinimu sekame pastarojo meto Rusijos sprendimus ginklų kontrolės srityje.
Praėjusiais metais Rusija užkirto kelią Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencijoje pasiekti konsensusą. Vėliau Baltarusija pareiškė sutinkanti savo teritorijoje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus, o tai prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams pagal tą pačią sutartį.
Ir galiausiai Rusija oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties. Tai reiškia, kad Rusija ruošiasi dar didesniems karo veiksmams, o ne taikai.
Gerbiamieji,
vienintelis būdas sustabdyti mums visiems gresiančią destabilizacijos bangą – suvienyti jėgas siekiant sukurti geresnį pasaulį. Turime bendromis pastangomis atkurti tautų tarpusavio pasitikėjimą. Tarptautinės teisės ir visuotinių žmogaus teisių pažeidimų normalizuoti negalima.
Nei teisingumas, nei taika nebūna nemokami. Privalome apginti taiką. Privalome apginti teisingumą.
Atskaitomybė ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka bus labai svarbios kuriant teisingą ir saugų pasaulį. Tai mūsų atsakomybė būsimoms kartoms.
Šiandien tikiuosi, kad ši Asamblėja išliks ryžtinga ir pasmerks bet kokią agresiją, kuri akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją.
Tačiau vien pasmerkti nepakanka. Būtina imtis ryžtingų veiksmų.
Baimės ir prievartos politika visame pasaulyje turi būti galutinai sustabdyta. Privalome ryžtingai ginti suverenių tautų – tiek didelių, tiek mažų – lygybę. Turime likti ištikimi pagrindiniams Chartijos principams, įskaitant pagarbą tarptautinei teisei ir ginklų kontrolę.
Šiais principais turime vadovautis eidami pirmyn. Svarbi kiekviena tauta. Turime drauge pasipriešinti baimės jėgai. Kartu mes galime pakeisti pasaulį!
Dėkoju.
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
Eitvydo Kinaičio nuotr.