Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas įstatymų pataisas, kurios padės užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidins tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT) į vaikų saugumui pavojų keliančias situacijas reaguoti nedelsiant. Vaikas turi būti skubiai apgyvendintas saugioje aplinkoje – krizių centre kartu su motina, perduotas šeimynai arba profesionaliam globotojui. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigojama atstovauti nepilnamečiui, kol bus paskirtas globėjas.
Šiomis pataisomis išplečiama grupė institucijų, privalančių pranešti VTAT apie vaikų teisių pažeidimus, jiems keliamą grėsmę arba nederamą elgesį su jais.
Taip pat įteisinami profesionalūs budintys globotojai, įsipareigojantys bet kuriuo paros metu nedelsdami priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į tėvų šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą. Tokius profesionalius budinčius globotojus turi Suomija, Italija, Vokietija, Švedija, Norvegija, Olandija, Didžioji Britanija, Vengrija, Austrija, Slovėnija.
Pataisomis apibrėžti terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima privalo pasitaisyti, kad vaikas galėtų grįžti į saugią aplinką. Jeigu per 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia – jie nepriima siūlomos pagalbos, nesistengia išsivaduoti nuo priklausomybių, VTAT privalo kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Laikinas tėvų valdžios ribojimas bus peržiūrimas ne vėliau kaip po 6 mėnesių. Per šį laiką tėvams, negebantiems rūpintis savo vaikais, bet norintiems juos susigrąžinti, turės būti teikiama socialinė ir psichologinė pagalba. O tėvams, rodantiems pastangas keistis, vaikai gali būti sugrąžinami anksčiau, nei pasibaigs 6 mėnesių terminas.
Jeigu tėvai per jiems skirtą laiką nepradeda rūpintis savo vaiku, VTAT suteikta teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą, kad laikinasis tėvų valdžios ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį taip atveriant kelią įvaikinimui.
Atsižvelgiant į vaiko interesus pirmenybė įsivaikinti suteikiama šeimoms, jau laikinai globojančioms įvaikinamą vaiką. Taip pat įteisinta galimybė, vykstant įvaikinimo procesui, vaiką iš globos įstaigos perkelti į šeimą anksčiau, nei bus sutvarkyti įvaikinimo dokumentai. Šie asmenys taip pat turėtų pirmenybę įvaikinant.
Globėjams, įtėviams ir biologiniams tėvams, kol tvarkomi dokumentai, užtikrinama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Remiantis pataisomis, galės būti ribojama biologinių tėvų, apleidusių vaiką, iki šiol galiojanti teisė sužinoti būsimų įtėvių asmens duomenis užtikrinant būsimų įtėvių saugumą.
Taip pat bus centralizuojama vaikų globos apskaita, sudarant sąlygas norintiesiems globoti vaikus ne vien iš savivaldybės, kurioje gyvena globėjai, bet ir iš visos Lietuvos.
Asmenims, teistiems už tam tikrus tyčinius nusikaltimus, uždraudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus. Įtėviais ir globėjais negalės tapti asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą patvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Seimas taip pat pritarė Prezidentės siūlymams iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vieną mėnesį po įvaikinimo mokėti tėvystės išmoką įtėviams, įvaikinusiems 2 metų amžiaus ar vyresnį vaiką, ir šalies vadovės siūlymui 2 metus po įvaikinimo mokėti išmoką siekiant padėti šeimoms sudėtingu laikotarpiu po įvaikinimo.
Tačiau naujos Seimo narių pataisos, kurioms Seimas pritarė, sumažino Prezidentės siūlytos išmokos dydį. Prezidentės įsitikinimu, įtėviai, prisiimantys valstybės naštą rūpintis likimo nuskriaustais vaikais, yra verti ne tik pagarbos, moralinio palaikymo, bet ir valstybės didesnės finansinės paramos.
Kadangi valstybė vaikui išlaikyti globos įstaigoje skiria vidutiniškai apie 800 eurų per mėnesį, Prezidentė mano, kad Seimo sprendimas iki 304 eurų sumažinti išmoką įvaikinus vaiką neatitinka valstybės siekio, jog vaikai augtų ne globos įstaigose, o šeimose.
Nepaisydama įvardytų trūkumų, Prezidentė pasirašo visas inicijuotas pataisas, siekdama, kad nestrigtų kompleksinė septyniuose įstatymuose pasiūlyta vaikų globos ir įvaikinimo reforma, įskaitant ir budinčių globotojų veiklos įteisinimą.
Prezidentė tikisi, kad Seimas artimiausiu metu, dar iki įstatymų įsigaliojimo, priims naujas nuostatas ir įtvirtins didesnę finansinę paramą įtėvių šeimoms, kuri atitiks valstybės keliamus tikslus.
Įstatymų pakeitimai įsigalios 2018 metų sausio 1 dieną.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.