Pirmadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais kalbėjosi apie aukštojo mokslo kokybę. Pasak Prezidentės, aukštojo mokslo kokybė neatitinka nei valstybės, nei rinkos poreikių. Todėl artimiausiu metu šalies vadovė teiks Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
Prezidentės inicijuojamomis pataisomis siūloma numatyti, kad į aukštosios mokyklos tiek valstybės finansuojamas, tiek mokamas bakalauro studijas būtų priimami bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaikę absolventai. Dabar į universitetus ir kolegijas įstoja prastais pažymiais mokyklą baigę abiturientai arba net valstybinių brandos egzaminų nelaikę jaunuoliai. Pavyzdžiui, šiais metais į universitetą buvo galima įstoti surinkus vos 0,34 stojamojo balo iš 10 galimų. Tokio moksleivio pažymių vidurkis yra vos teigiamas.
Reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas valstybė nustato daugelyje Europos šalių – Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje.
„Lietuvai reikia kokybiškai išsilavinusių žmonių, o ne diplomų skaičiaus. Diplomas turi atspindėti išsimokslinimą, tačiau šiandien aukštasis mokslas yra devalvuojamas. Aukštojo mokslo kokybe turime susirūpinti nedelsdami, kitaip ateityje turėsime neraštingų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, valstybę“, – sako Prezidentė.
Specialistai pažymi, kad viena esminių ekonomikos augimą stabdančių problemų yra netinkamai išsilavinusi darbo jėga. Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis darbo rinkoje auga, prognozuojama, kad jau kitąmet trūks apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų. Todėl, siekiant užtikrinti valstybės ir rinkos poreikius atitinkančių specialistų ruošimą, Prezidentė įstatymu siūlo numatyti, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose akredituojant studijų programas būtų privaloma atsižvelgti į valstybės poreikius.
Dabar aukštosios mokyklos kiekvienais metais registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas rinkoje. Šiuo metu turime beveik 1,8 tūkst. studijų programų, iš jų net trečdalis pritraukia vos 10 ar mažiau studentų, o 62 studijų programos nepritraukė nė vieno studento. Kaimyninių šalių studijų programų skaičius aukštosiose mokyklose yra kelis kartus mažesnis: Suomijoje – apie 450, Estijoje – apie 200.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, Prezidentė taip pat siūlo viešai skelbti ne tik bendrojo, bet ir papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas buvo priimta iki 20 proc. studentų, neskelbiant tokių priėmimo rezultatų ar konkursinių balų. Praktika viešinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus taikoma ir kitose pasaulio šalyse – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150 tūkst. studentų, 46 proc. jų – valstybės finansuojamose vietose. Beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.