Kiekvienais metais Aplinkos apsaugos diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiuos metus Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja yra paskelbusi biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi metais, todėl 2015 m. birželio 5 d. − Pasaulinė aplinkos apsaugos diena − skirta darniam ir sąmoningam vystymuisi.
Šia diena siekiama atkreipti žmonių dėmesį į aktualias aplinkos apsaugos problemas pasaulyje ir priminti, kad kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.
Vis labiau pradedant domėtis ekologija, sveika gyvensena, aplinkos išsaugojimu, terminas „darnus vystymasis“ vartojamas vis dažniau, tačiau ar kada susimąstėte, ką tai reiškia iš tiesų? Jei „darnumą“ suprastume kaip būseną, tai „darnus vystymasis“ reikštų šios būsenos siekimo būdą, tačiau darnus vystymasis – tai ekonominių ir socialinių siekių derinimas su aplinkos galimybėmis. Deja, šiandienė žmonijos gyvensena, daiktų gamybos, judėjimo būdas, atliekų tvarkymas, energijos išgavimas ir netgi maisto produktų gamyba kelia grėsmę mums patiems ir visai planetai.
Darnus vystymasis – šiuolaikinės valstybės ir visuomenės raidos kelias. Jis remiasi trimis pagrindiniais elementais – aplinkos apsauga, ekonomine ir socialine gerove. Darnaus vystymosi principai suformuluoti 1992 m. Rio de Žaneire surengtoje pasaulinėje aukščiausio lygio konferencijoje.
Darnus vystymasis – tai kokybiškesnio gyvenimo užtikrinimas ne tik dabartiniams žmonėms, bet ir būsimosioms kartoms. Pagrindiniai darnaus vystymosi tikslai yra mažinti skurdą, skatinti darną ekonomikoje ir politikoje, nedaryti žalos gamtos ištekliams, patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius (užtikrinti, kad būtų šiltas būstas‚ saugus transportas‚ sąlygos plėtoti ir panaudoti savo galimybes), įtvirtinti gyvenimo kokybės standartus. Visa tai galima pasiekti, tačiau būtina sukurti efektyvią sveikatos apsaugą‚ prieinamą švietimą ir informaciją‚ gyventojams sudaryti sąlygas įsitraukti į visuomeninę veiklą ir t. t.
Gyvename tokiu laiku, kai įvairūs nauji, mūsų senelių ir tėvų nežinoti prietaisai, lengvinantys buitį, yra neišvengiami. Mes visi naudojamės buitine technika, tik, deja, ne visada racionaliai. Daugelis turbūt neįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo be apšvietimo, šaldytuvo, šaldiklio, skalbimo mašinos, automobilio, televizoriaus, kompiuterio ir pan. Visi šie gyvenimo kokybės „gerintojai“ reikalauja nemažai elektros energijos, o tai skatina klimato kaitą, ledynų tirpimą, klimato atšilimą ir daug kitų veiksnių, dėl kurių keičiasi pasaulis.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pateikia keletą praktinių patarimų, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie darnios aplinkos puoselėjimo.
• Nepamirškite būti racionalūs pirkdami buitinę techniką. Mažam butui tikrai nėra reikalingas galingas dulkių siurblys, nedidelei šeimynai – didelė skalbimo mašina ir pan.
• Pagalvokite, ar neužmirštate išjungti kompiuterio, išeidami keliolikai minučių, ar neverta atsisakyti nenaudojamų garso kolonėlių. Dabartiniai televizoriai turi laukimo režimą, taigi, prieš rengdamiesi pirkti naują aparatą, pasižiūrėkite, kiek elektros minėtasis režimas sunaudoja. Įsitikinsite, jog baigus žiūrėti televizorių vis dėlto geriau jį išjungti iš tinklo.
• Lygindami drabužius galite išjungti lygintuvą likus bent penkioms minutėms iki šio darbo pabaigos (lygintuvo karščio tikrai užteks).
• Norėdami išgerti puodelį arbatos, geriau naudokite elektrinį virdulį, o ne dujinę ar elektrinę viryklę.
• Gamindami valgyti, naudokite tinkamo dydžio puodus. Mažai šeimai visiškai nebūtina virti maisto didelėse talpose, o didelei šeimai virti sriubą mažuose puoduose taip pat nėra efektyvu.
• Išnaudokite saulės energiją.
• Keiskite kaitrines elektros lemputes į mažiau energijos naudojančias.
• Rūšiuokite atliekas.
• „Po manęs – nors ir tvanas“ – tai požiūris, kurio reikėtų atsisakyti. Pradėkime nuo savęs, ir pasaulis tikrai pasikeis.
• Pradėkite dažniau važinėti dviračiu ar vaikščioti pėsčiomis.
• Pirkite knygas, žurnalus, laikraščius, pagamintus iš perdirbto popieriaus.
• Kambariuose stenkitės auginti kuo daugiau augalų. Oras bus grynesnis, ir nereikės taip dažnai atidarinėti langų.
• Nemeskite nebenaudojamų baterijų į šiukšliadėžes – jas nuneškite ir įmeskite į prekybos centruose esančias specialias talpyklas.
• Nedenkite langų žaliuzėmis ar ritininėmis užuolaidomis, kad saulė galėtų įšildyti kambarius ir reikėtų mažiau radiatorių teikiamos šilumos.
• Taupykite vandenį: plaudami indus ir valydami dantis, užsukite čiaupą. Nenuleidinėkite unitaze vandens, kai tai nėra būtina, pavyzdžiui, išpylę į jį kavos tirščius iš puoduko.
Naudokite savaime suyrančius maišelius.
• Neišmeskite stiklainių. Juos dar galima naudoti konservavimui.
• Sodinkite medžius. Penki pasodinti medeliai ateityje sugers bent vieno lėktuvo teršalus.
Pasirūpinkite senesniais namais, kurių gyventojai negali patys reguliuoti tiekiamos šilumos energijos.
• Naudokitės specialiai popieriui, plastikui, metalui ir kitoms atliekoms skirtais konteineriais.
Taigi matome, kad atlikdami kasdienes veiklas ir imdamiesi sąmoningų elementarių veiksmų galime apsaugoti aplinką ir išsaugoti žemę ateities kartoms.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė