Kalėdos yra džiugesio metas. Kalėdiniu laikotarpiu sveikiname artimuosius, pažįstamus ir linkime gerumo. Bet ne visada ir ne visiems Kalėdos buvo džiaugsmo metas. 1947 metų gruodžio 26 dieną Serdokų kaime buvo išduotas ir nužudytas vienas Suvalkijos partizanų vadų – Kęstučio rinktinės, veikusios Vilkaviškio rajone, vadas Pranas Kučinskas-Klevas, Apynys, Ainis.
Apie Praną Kučinską papasakojo jo brolio Jono Kučinsko žmona Anastazija Kučinskienė. Ji kartu su šeima 12 metų kentė Sibiro gulagą. Svetimoje Sibiro žemėje palaidojo savo mamą ir 9 mėnesių sūnelį Vidmantą. Sulaukusi 98 metų išliko tvirtos dvasios, šviesaus proto, bet jau ne viską taip gerai pamena, kaip prieš 70 metų.
Prano tėvai, Juozas ir Ona Kučinskai, užaugino 6 sūnus ir dukrą. Gyveno Penkinių dvare, Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Buvo vadinami dvarokais. M. Krupavičiui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, darant žemės reformą, Degučių kaime gavo 8 hektarus minėto dvaro žemės. Pranas gimė 1918 metų liepos 10 dieną. Užaugęs tapo kariškiu. Vokiečių okupacijos metais dirbo valsčiuje. Pranas nebuvo sukūręs šeimos. 1943 metais palaidojo savo motiną. Frontui artėjant turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus. Kybartuose, stovėdamas ant Lieponos upės tilto, dvejojo, ar pajėgs visam laikui palikti savo valstybę… Taip ir neįstengė paskutinį kartą peržengti sienos – liko Lietuvoje.
Kučinskų giminaičiai išugdė net 5 laisvės kovotojus. Be Prano, partizanų gretose kovojo jo brolis Vincas, slapyvardžiu Robinzonas. Kito brolio, Juozo Kučinsko, kuris gyveno Sasnavoje, sūnus Viktoras buvo Prano ryšininkas. Du vyriausio brolio, Antano Kučinsko, sūnūs, kurie gyveno Kaune, taip pat išėjo partizanauti. Vienas iš jų – Juozas, Vampyro slapyvardžiu. (Antanas buvo iš pirmos tėvo santuokos. Pirmoji tėvo žmona, su kuria turėjo šeimą Vinkšnupių dvare, jam esant Amerikoje mirė. Jis grįžo pas vaikus ir vedė antrą kartą).
Jau nuo 1945 metų pradžios P. Kučinskas įsitraukė į ginkluotą rezistenciją. Pirmos kautynės su NKVD, kurioms vadovavo Pranas, įvyko 1945 metų gruodžio mėnesį Igliškėlių valsčiuje, Živavodės kaime. Jų metu jis buvo sužeistas. Kitų metų vasario 21 dieną jo vadovaujamos kautynės įvyko Puskelnių kaime, per jas jis taip pat buvo sužeistas. Tais pačiais metais birželio 7 dieną dalyvavo kitose kautynėse su MVD kareiviais Kazlų Rūdos miške. O rugpjūčio mėnesį vadovavo Dambravos kautynėms. 1947 metais sausio 1 d. vadovavo kautynėms Liudvinavo valsčiuje, Gudelių-Geležinių kaime. Tais pačiais metais balandžio mėnesį dalyvavo kautynėse Kalniškės miške. Už narsą ir vadovavimą Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys 1947 metų pabaigoje jam pareiškė raštiškus tarnybinius pagyrimus.
P. Kučinskas aktyviai prisidėjo prie Tauro apygardos, Geležinio Vilko rinktinės kūrimo. Kadangi partizano gyvenimas trumpas, žuvus kovos draugams, tekdavo užimti naujas pareigas: Geležinio Vilko pulko 8-osios kuopos vadas, Geležinio Vilko rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas, Geležinio Vilko rinktinės Vytauto kuopos vado pavaduotojas, vėliau kuopos vadas, Šarūno rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas, Kęstučio rinktinės vadas.
Pranas nujautė, kad šeimą gali išvežti į Sibirą. Jis atsiuntė patikimą žmogų Dabrilą su laišku į Vilkaviškio rajone, Bartininkų valsčiuje, Norvydų kaime, esančią Anastazijos ir Jono Kučinskų sodybą, pas kuriuos gyveno tėtis. Sukrovę daiktus į „padvadą“ ir išvežė tėtį. Netrukus A. ir J. Kučinskus išvežė į Sibirą. O kai Pranas žuvo, ir tėčiu nebuvo kam pasirūpinti.
P. Kučinskas-Klevas, Apynys, Ainis niekintas Kybartuose. Jo palaikai yra kažkur Černiachovskio (Įsrūties), Kaliningrado srities, apylinkėse. 2002 metų kovo 12 dieną jam pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministro 2002 metų kovo 28 dieną įsakymu suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Zenonas Mačiulaitis
Šaltiniai:
http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201712_TA_KR_zutis.pdf
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20100702/uzlaisve_07.html
http://www.etnografija.vilkaviskis.lt/asmenybes/3426-kucinskas-pranas-slap-klevas-apynys-ainis
Taip pat naudotasi Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimų centro šaltiniais.