J. V. Gėtės mintis, jog pasaulis sparčiai juda į priekį, todėl jaunimui kaskart reikia atrasti viską iš naujo, puikiai iliustruoja pokalbį su Vytautu Jonuška, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos prezidentu. Šis jaunas žmogus – kupinas entuziazmo, noro ieškoti ir atrasti, besidžiaugiantis gyvenimo teikiamomis galimybėmis, pamokomis, ir, be abejo, savo veiklumu užkrečiantis draugus. Kadangi žiniasklaida dažniau garsiai kalba apie paauglius, kurie neatranda savęs, linksta į nusikaltimus ir niekuo nesidomi, formuojasi neigiama visuomenės nuomonė apie šiuolaikinį jaunimą. Vis dėlto, perskaitę šį interviu, įsitikinsite, kad Lietuvos jaunimas įkvepiantis! Klausydamasi Vytauto pasakojimo apie save ir savo komandą, tiesiog negalėjau nesižavėti jaunimo veiklumu. Tikiu, kad Lietuvoje tokių šaunių jaunų žmonių yra daug daugiau, tik apie juos kažkodėl nerašoma ir nerodoma taip dažnai, kaip norėtųsi.
Vytautai, papasakok apie save, savo pomėgius. Kodėl nusprendei imtis popamokinės veiklos?
Man jau 18 metų. Turiu labai daug pomėgių – nuo pavojingų ir ekstremalių užsiėmimų iki tiesiog gulėjimo lovoje ir muzikos klausymosi. Manau, kad esu universali asmenybė. Į visuomeninę veiklą rimtai įsitraukiau nuo pirmosios gimnazinės klasės. Prieš tai aštuonerius metus grojau akordeonu muzikos mokykloje, todėl labai norėjau rasti kažką nauja ir įdomaus. Ir man pavyko – įsitraukiau į tiek įvairių veiklų, kad nebegaliu ištrūkti iki dabar. Atradau tai, kas labai universalu, suteikia daug privalumų ir pravers man ateityje.
Skamba labai paslaptingai…
Kalbu apie visuomeninę veiklą ir neformalųjį ugdymą. Šie dalykai apima be galo daug įvairių veiklų, reikalaujančių tiek protinių, tiek fizinių pastangų. Tai puiki galimybė įgyti patirties bendraujant su visai nepažįstamais žmonėmis. Vykdant minėtas veiklas, dažnai tenka kalbėti prieš auditoriją, atkakliai ginti savo idėjas ir įsitikinimus. Galiu geriau pažinti save, atrasti naujų savybių. Be abejo, taip plečiu savo akiratį, nes nuolat sužinau naujų dalykų. Taigi yra daugybė šios veiklos privalumų, kurie, manau, man tikrai pravers gyvenime.
Iš Tavęs tiesiog plūsta entuziazmas. Tikriausiai Tau sunku suprasti tuos bendraamžius, kurie niekuo nesidomi?
Man neteko sukti galvos, ką galėčiau veikti, – visada turėjau kur atsiskleisti ir kuo užsiimti. Tačiau nereikėtų manyti, kad ne tokie pastebimi ir veiklūs mano amžiaus žmonės tik sėdi namie ir nieko neveikia. Visi turi kokių nors pomėgių, kuo nors domisi. Tiesiog jie pasirinko gyventi ir leisti laiką kitaip. Kita vertus, ne visi turi vienodas sąlygas, galimybes. Pavyzdžiui, kai kurie gyvena labai toli ir būtent todėl dažniau pasilieka namie. Nesu linkęs manyti, kad abejingumas, neveiklumas yra paauglystės problema. Tai gali lemti daugybė priežasčių. Kai kada užtenka tik mažyčio kitų paskatinimo, ir viskas kardinaliai pasikeičia.
Kokie draugai Tave supa? Ar jie Tau yra įkvepiantis pavyzdys, ar Tu jiems?
Mane supa daug draugų, tik dar nežinau, kiek iš jų tikrieji. Visi jie skirtingi. Stengiuosi padėti draugams, kiek galiu, o vėliau sulaukiu to paties iš jų.
Nevartoju alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, tikiu, kad linksmintis galima ir blaiviam. Nesu dažnas vakarėlių ir panašių pobūvių svečias. Sunku pasakyti, kas kam yra pavyzdys. Mano manymu, reikia mokytis vieniems iš kitų.
Jau beveik metus esi Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos prezidentas. Kaip manai, kodėl juo išrinko Tave?
Manau, mokyklos bendruomenę įtikinau turįs pakankamai patirties, kad galėčiau eiti šias pareigas. Daugiausia patirties įgijau būdamas prezidentės Viktorijos Kiriejėvaitės komandos nariu (metus prieš tapdamas prezidentu). Mokiausia iš prezidentės klaidų ir stiprybių, dabar galiu viską pritaikyti pats.
Ką padarei ir darai, kad moksleiviams būtų gera mokytis Tavo gimnazijoje?
Esu pateikęs savo mokyklai skirtų projektų „Ką renkiesi Tu?“ ir „Prisirpęs gimnazistas“ paraiškas ir juos įvykdęs. Stengiuosi užkrėsti visuomenine veikla ir kitus, parodyti jiems, kad tai yra vienas geriausių saviraiškos būdų. Dažnai organizuoju, padedu rengti įvairias veiklas mokykloje. Stengiuosi dalyvauti visur ir visiems padėti. Būtent vykdomos įvairios veiklos ir daro mokyklos gyvenimą geresnį, įdomesnį.
Kokie buvo minėtųjų projektų tikslai?
Projektas „Ką renkiesi Tu?“ skirtas rūkymo prevencijai. Vyko mokymai, jų metu buvo sukurti du filmukai. Mums padėjo profesionali prodiuserė. Ji visus supažindino su kino „virtuve“.
„Prisirpęs gimnazistas“ – tai tradicinis projektas, skirtas mokyklos savivaldai gerinti. Siekiame skatinti jaunimo veiklumą, supažindinti jaunuolius su komandinio darbo, savanorystės ir lyderystės teikiamais privalumais. Auginti naują lyderių kartą!
Galbūt Jūsų gimnazijoje vyksta išskirtiniai renginiai?
Kino filmų maratonas „Ligi ryto“ – tai tradicinis kasmetis mūsų renginys. Mokykloje nuo vakaro iki vėlyvo ryto rodomi filmai. Šį renginį organizuojame kartu su istorijos mokytoju Rolandu Tamošaičiu. Dalyviai gali laimėti įvairių prizų. Reikia nemiegoti ir įdėmiai žiūrėti rodomus filmus, o tada teisingai atsakyti į pateiktus klausimus.
Tikriausiai mokyklos mokinių savivalda atsiranda ne be reikalo – jaunimui trūksta veiklos, saviraiškos būdų?
Kas iš tiesų nori, tas tikrai randa, ką veikti ir kaip save išreikšti. Mokyklos savivalda ir yra tam, kad sukurtume daugiau veiklos ir į ją įtrauktume kuo daugiau asmenų.
Kokių netikėčiausių idėjų esate realizavę ir galbūt net šokiravę mokyklos mokytojus ar mokinius?
Mes su komanda turime daugybę idėjų, sugalvojame įvairiausių dalykų. Tačiau ko nors labai netikėto, visus šokiruojančio nesame padarę. Tik kartais sulaukiame administracijos pykčio, nes vykdome įvairias veiklas per pertraukas, iš anksto apie tai nepranešę. Bet džiaugiuosi, kad mums nereikia suaugusiųjų pagalbos – viską galime padaryti patys!
Kokios tos veiklos per pertraukas?
Mokykloje dažnai apima rutina, nes kiekvieną savaitę viskas kartojasi. Todėl šiais mokslo metais projekto „Prisirpęs gimnazistas“ iniciatyvi grupelė stengiasi praskaidrinti niūras ir nuobodžias dienas mokyklos moksleiviams. Jau vyko „JustDance“ pertraukos, karaokės pertraukos. Tai yra visai nauja, ateityje bus dar įvairesnių veiklų.
Ar lengvai pavyksta gauti direktoriaus leidimą rengti renginius ir vykdyti kitokią veiklą mokykloje?
Gimnazijos direktorius Albinas Jokūbauskas palaiko aktyvų jaunimą, todėl dažniausiai pritaria mūsų sumanymams. O jei kas ne taip, ieškome sprendimo būdų.
Kas sudaro Tavo komandą? Kaip pasiskirstote pareigas?
Mano komandą sudaro dar keturi mokiniai: Agnė Karkalaitė, Gabrielė Vileikytė, Gabrielė Burbaitė, Vaidotas Kazlauskas. Mes turime savo kabinetą (prezidentūrą), kur, galima sakyti, ir gyvename. Visi šie asmenys turi didelę visuomeninės veiklos patirtį, dalyvauja įvairiuose projektuose ir visur kitur, kur tik gali. Labai gerai sutariame, tad pareigas pasiskirstyti nėra sunku. Džiaugiuosi turėdamas tokią nuostabią komandą! Šie žmonės man labai padeda atlikti visus darbus. Dėkoju jiems, kad yra kartu su manimi. Taip pat reikia nepamiršti, kad visada šalia mūsų – buvusi mokinių prezidentė Viktorija Kirėjievaitė, kuri mus užaugino ir yra visiems pavyzdys.
Kitais metais jau paliksi gimnaziją. Ar matai tinkamų kandidatų į mokyklos prezidentus?
Taip, matau kandidatų, kurie galėtų užimti mano postą. Mes jau kelerius metus daug dirbame stengdamiesi auginti naują lyderių kartą, kuri perims mūsų pareigas.
Ar vis dėlto lengva, ar sunku būti prezidentu?
Atsakyti į šį klausimą nelengva. Kartais būna sunku: ilgas darbas, jaudinimasis, kad kiti neapviltų, pastangos viską daryti nepriekaištingai… Tačiau viską atperka akimirka, kai supranti, kad viskas klostosi puikiai, o svarbiausia, kai iš kitų išgirsti padėką už tam tikrą darbą. Taigi prezidentu būti nėra labai sunku, bet nėra ir labai lengva. Reikia rasti savo darbo metodiką.
Kokie Tavo paties ateities planai? Kokių idėjų ir siekių turi?
Dabar pagrindinis tikslas yra sėkmingai baigti mokyklą ir įstoti į norimą studijų programą. Idėjų yra daug ir įvairiausių, bet ne visoms lemta išsipildyti. Gyvenu šia diena ir nesuku galvos dėl ateities.
Ką norėtum perduoti savo bendraamžiams, kurie, skaitydami šį interviu, galbūt numos ranka, pagalvoję, kad tokia veikla – ne jiems?
Tik nuo Jūsų pačių priklauso, ką susikursite. Geriau jau dabar pradėti treniruotis ateities iššūkiams. Juos bus lengviau įveikti turint šiokios tokios patirties. Labai rekomenduoju „atsikąsti“ visuomeninės veiklos kąsnelio. Supratę, kas tai yra, norėsite to vis daugiau ir daugiau. Tikėkite tuo, ką darote!
Kalbino Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė