Su Jelena susitikome viename nuostabiame renginyje. Jame ir pamačiau jos puikius kūrinius – išskirtines ir jaukias rankines, aksesuarus iš kaklaraiščių. „Ósé“ įkūrėja visus užkrečia savo optimizmu, mat gyvena tuo, ką kuria. Ją neapsakomai žavi jos kūriniai, klientai. Moteris semiasi įkvėpimo iš kiekvienos dienos ir pasakoja apie rankinių kūrimą kaip apie savotišką ritualą, magišką procesą, kupiną paslapčių, potyrių ir staigmenų. O juk žmones taip masina paslaptys…
Trumpai pristatykite savo veiklą tiems, kurie pirmą kartą apie Jus girdi. Kas, kam ir kodėl?
Kas? „Ósé“ rankinės ir aksesuarai – tai įkvepiantis spalvų ir formų įvairovės šėlsmas!
Rankinukai ir delninukės, kosmetinės ir dėklai įvairiems smulkiems daiktams, kuprinės ir krepšiai. Jaukios, patogios moterų draugės darbui ar laisvalaikiui, kelionei, vakarui ar ypatingai progai, puikiai tinkamos ir kaip dovanos. Languotos ir gėlėtos, juodos ir ryškiaspalvės, elegantiškos ir subtilios, žaismingos ir santūrios – kiekviena jų išskirtinė ir turinti savą istoriją.
„Ósé“ aksesuarai – tai naujoviški kaklo ir plaukų papuošalai, peteliškės, vienetinės tekstilinės sagės, malonios originalios kepurės iš įdomių audinių.
Kam? Moterims ir vyrams, vertinantiems individualumą, mėgstantiems išsiskirti iš minios. Mokantiems sužibėti. Siekiantiems suteikti savitumo savo aprangos stiliui. Suvokiantiems rankų darbo vertę. Nepasidavusiems stereotipams. Turintiems savo nuomonę ir plataus akiračio žmonėms.
Kodėl? Nes negaliu nekurti. Aš tiesiog kvėpuoju kūryba.
Ką reiškia pavadinimas „Ósé“?
Susižavėjimas prancūziška estetika atitinkama linkme kreipė mano kūrybinio ieškojimo kelią ir lėmė, kad studiją pavadinau prancūzišku žodžiu. „Ósé“ [OZE] reiškia „išdrįsau“.
Kaip pradėjote kurti?
Mano paauglystės metais nebuvo tokios prekių gausos, kaip šiais laikais. Kartą tėvai nupirko tuo metu ne taip lengvai gaunamus batelius vasarai. Jie buvo storos odos. Vakare paėmiau peilį, nupjoviau visą viršutinę batelių dalį nuo pado. Supyniau džinsines virvutes ir jas pritvirtinau. Kitą dieną tai pamatę tėvai žado neteko… Bet manęs neišbarė. Gal tai ir paskatino mane taip eksperimentuoti ne vieną ir ne du kartus ir lėmė mano kūrybinį ieškojimą.
Iš ko ir kokia buvo pirmoji Jūsų pasiūta rankinė?
Pirmą rankinę sukūriau būdama studentė. Pagaminau ją iš mamos palaidinės, labai tvirto, bet lengvo audinio, marginto žirneliais. Šis mano kūrinys vis dar gyvuoja. Labai talpi, bet lengva ir neužima daug vietos, kai tuščia.
Kodėl pasirinkote kurti būtent rankines?
Aš visada buvau rankinių mėgėja, turėjau jų daug. Tai yra labai svarbi aprangos detalė. Aš visada labai išranki rankinėms. Ir žinau, kad tokia ne aš viena. Dauguma moterų teikia didelę reikšmę šiam aksesuarui. Kas tikrai damai yra rankinė? Jos visas pasaulis! Rankinių kūrėjui tai reiškia visatą ir fantazijos bedugnę.
Ar visada buvote tik kūrėja?
Aš neprisimenu savęs už kūrybinio ieškojimo ribų… Būta visko. Sugalvojau ir pasisiuvau vestuvinę suknelę būdama programuotoja. Kurdavau originalius drabužius savo vaikams ir sau, kai dirbau vadybininke. Vėliau baigiau edukologijos mokslus ir dirbau švietimo srityje. Dabar tai man praverčia vadovaujant suaugusiesiems ir vaikams skirtiems kūrybinių dirbtuvių užsiėmimams, kur audinių skiautelės, nėrinukai, virvutės ir karoliukai vos per valandą virsta nuostabia sage, lėle, žaislu ar rankine.
Kas Jus įkvepia kuriant rankines, pasirenkant formą, spalvas?
Mane įkvepia audiniai, jie sufleruoja man formas ir padeda sukurti išskirtines rankines. Branginu kiekvieną gražią skiautelę, randu jai tinkamą vietą. Ji gali tapti rankinės puošmena, sagės žiedlapiu ar lėlės skrybėlaite.
Semiuosi idėjų labiau iš meilės gamtai. Esu neabejinga šių laikų vartotojiškos visuomenės problemoms. Sprendžiu jas savaip. Dovanoju daiktams antrą gyvenimą. Ištraukite iš spintos savo mėgstamą, tačiau seniai nebenešiojamą drabužį, atsineškite, ir mes kartu prikelsime jį naujam gyvenimui. Jis taps patogiu krepšiu arba rankine ir ištikimai jums tarnaus dar daug metų. Džiugins maloniais prisiminimais, kuriuos jums galbūt sukeldavo dūlantis spintoje nebemadingas drabužis.
Ar kuriate pagal konkrečių žmonių norus?
Iš pradžių kurdavau, kaip man patinka, ir mielas rankinukas surasdavo mielą šeimininkę. Dabar dažnai kreipiasi vyrų ir moterų iš Lietuvos ir ne tik, panorusių užsisakyti rankinių sau arba artimiems žmonėms. Mano rankinės turi šeimininkus Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Anglijoje, Amerikoje, Australijoje, Japonijoje.
Apie ką galvojate gamindama rankines?
Kurdama savo rankines, aš galvoju apie moters, kuri ją nešios, visumą: individualumą, pomėgius, skonį, požiūrį į pasaulį, įpročius, silpnybes, statusą, amžių. Su kliente pabendravusi, pasiūlau jai savo idėjų, ir dažniausiai jos būna taiklios. Pirkėjos sugrįžta užsakyti rankinių ir savo artimoms draugėms, brangiems žmonėms.
Ar nusišypso laimė vyrams pasipuošti Jūsų kurtais aksesuarais?
Pirmą vyrišką rankinę sukūriau sūnui, paskui – jo draugui ir t. t. Vėliau, kai atsirado daugiau vyriškų modelių internete, supratau, kad ir mūsų vyrai „atsivalgė“ masinės gamybos daiktų ir ieško išskirtinių dalykų. Malonu, kai moterys kreipiasi norėdamos užsakyti rankinių savo vyrams. Manasis išdidžiai nešioja mano rankų darbo rankinę jau kelerius metus, apkeliavo su ja visą Europą.
Kuo išskirtinės Jūsų rankinės? Kokiais principais vadovaujatės jas kurdama?
Kiekvienos rankinės gimimas – magiškas procesas. Kiekviena turi savo istoriją, unikalų charakterį.
Kuriu patogias, paprastas naudoti rankines. Noriu, kad klientai džiaugtųsi mano darbais taip, kaip man malonu juos daryti. Esu įsitikinusi – daiktas, kurtas su meile, perduoda tą jausmą šeimininkui. Dalijuosi savo jausmais su pirkėjais, ir jie tai vertina.
Kokias medžiagas, detales naudojate?
Rankines kuriu iš įvairių medžiagų: gobeleno, skiautinių, velveto, drobės, lino, taftos, aksomo, šilko, džinsinio audinio. Naudoju odą, kailį. Derinu skirtingų faktūrų audinius.
Mėgstu naudoti virves, įdomias sagas, vyno butelių kamščius, Baltijos jūros akmenis. Jie pagyvina gaminius, daro juos autentiškus. Vienai parodai skirtą rankinuką papuošiau Atlanto vandenyno kriauklėmis, kurias man buvo dovanojęs vyras.
Ar turite kokį nors simbolį, braižą, tapusį Jūsų vizitine kortele?
Laikau savo vizitine kortele rankinės vidaus patogumą ir grožį. Tai, kas viduje, yra nematoma aplinkiniams, kaip ir žmogaus vidinis pasaulis. Bet savininkė, kaskart atsegusi rankinuką, pamato žavius nėrinukus ant kišenių kraštų, gražų pamušalą, patogius laikiklius raktams, kitas naudingas ir funkcionalias detales.
Viename renginių teko iš arti pamatyti Jūsų kūrinių. Dėmesį atkreipiau į aksesuarus iš kaklaraiščių. Kaip kilo idėja juos paversti puošybos elementais?
Visai spontaniškai. Tvarkiau vyro ir vaikų spintas. Kabėjo jau nuobodžiaujantys kaklaraiščiai, pamiršę, kada buvo išėję į žmones. Atėjo laikas su jais išsiskirti. Bet jų audiniai ir piešiniai buvo tokie nuostabūs, kad man nekilo ranka jų išmesti ir prasidėjo kūrybinis procesas.
Pirmoji atsirado plaukų raiščių kolekcija. Ją pristačiau praeitą rugsėjį Tautų mugėje. Kalėdoms jau atsirado įvairių kaklo papuošalų. Kaziuko mugė žydėjo visomis vaivorykštės spalvomis ir atspalviais. Būtent tą kolekciją pastebėjo renginio „Sostinės dienos“ organizatorė ir pakvietė šiemet dalyvauti šiame tradiciniame festivalyje.
Kaip apibūdintumėte stilingą moterį?
Man gražu, kai viskas laiku ir vietoje. Būna, kad pamatai gražią moterį, bet apibūdinti jos aprangos nesugebi, nes graži visuma: žvilgsnis, spalvų darna, subtiliai parinktos detalės ir nuoširdi šypsena. Manau, kad individualumas svarbiau negu mada! Tai yra ir „Ósé“ kredo.
Pristatydama savo darbus parodose, mugėse, festivaliuose, matau išties daug stilingų žmonių. Tai labai džiugina ir įkvepia. Mano gaminių pirkėjai yra stilingi žmonės.
Kaip kūryba tapo pagrindine Jūsų veikla? Ar pavyksta iš to pragyventi?
Iš pradžių rankinių ir aksesuarų kūrimas buvo tiesiog pomėgis, dabar tai – pagrindinė mano veikla. Bet dar tik keliauju verslo įkūrimo link. Sukurta internetinė svetainė www.ose.lt, yra socialinio tinklo puslapis www.facebook.com/OseHandbags, internetinė parduotuvė www.etsy.com.OseArt. Atlikta labai daug. Bet reikės padaryti dar daugiau!
Šiuo metu aš tuo gyvenu. Ateitis parodys, ar galima šiais laikais Lietuvoje pragyventi iš kūrybos.
Kuo vadovaujatės susidūrusi su sunkumais ir nesėkmėmis?
Žmogui visada ko nors trūksta iki visiškos laimės: žiemą – vasaros, rudenį – pavasario. Sėkmė – labai trapus dalykas. Užvakar tave džiugino pats procesas, vakar tau reikėjo auditorijos, kuriai galėtum parodyti savo veiklos produktą, šiandien tu atrandi naują įkvėpimo šaltinį, o rytoj ir viso pasaulio bus maža. Neklysta tas, kas nieko nedaro!
Dėkoju už kūrybišką pokalbį.
Kalbino Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė
Martynos Žilionytės ir asmeninio archyvo nuotraukos