Ateinančiais mokslo metais pirmą kartą pedagogams bus mokama už kolegų pavadavimą, mokiniai turės daugiau galimybių įsitraukti į popamokinę veiklą, o mokyklų vadovai nebeves pamokų – taip siekiama užtikrinti optimalų darbo krūvį ir atlygį mokytojams. Šias artėjančių mokslo metų naujoves per spaudos konferenciją įvardijo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Kiekviena pamoka yra svarbi
„Pagrindinis švietimo uždavinys artėjančiais mokslo metais – pagerinti mokinių pasiekimus, sumažinti atotrūkį tarp mokyklų veiklos kokybės. Ypatingą dėmesį turime skirti pamokai. Neturi būti nė vienos praleistos pamokos. Kiekviena pamoka labai svarbi vaiko mokymuisi. Ir ne bet kokia pamoka, o veiksminga pamoka, kurioje vyksta aktyvus mokymasis. Nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus mokama mokytojams už kolegų pavadavimą, kad nedingtų nė viena pamoka“, – sakė A. Pitrėnienė.
Ministrė pabrėžė, kad kiekvienas mokinys savo mokykloje turi gauti kokybišką ugdymą ir laiku suteikiamą pagalbą. „Kiekvienam mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose. Konsultacijos gali būti teikiamos po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumų mokantis, neatidedant pagalbos vėlesniam laikui. Tokios konsultavimui skirtos valandos yra numatytos bendruosiuose ugdymo planuose, ir jos turi būti panaudojamos“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.
Mažiau pamokų penktadieniais, daugiau laiko socialinei veiklai
Pirmą kartą mokykloms rekomenduojama penktadieniais turėti mažiau pamokų. Visoms mokykloms rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 min. pertrauką, tai turėtų prisidėti prie mokinių sveikatos gerinimo.
Pasak ministrės, kiekviena disciplina yra svarbi: ir kūno kultūra, ir menai, ir pilietinis ugdymas. Kalbėdami apie ugdymo kokybę kalbame ne tik apie akademinius pasiekimus, bet ir apie atsakingos, visavertės, pilietiškos asmenybės ugdymą. Todėl nuo šių mokslo metų daugiau laiko – nuo buvusių 5 val. iki 20 val. – numatoma skirti socialinei veiklai. Ji padeda ugdyti mokinių pilietiškumą, kūrybingumą, atsakingumą. Taip pat mokykla privalo pasiūlyti pasirenkamųjų dalykų, kurių turinys siejamas su nacionalinio saugumo temomis.
Jau žengti pirmieji žingsniai keičiant egzaminų sistemą ir įvedant kriterinį kaupiamąjį vertinimą – tai mokykliniam egzaminui prilyginamas brandos darbas. Jį abiturientai galės rinktis 2017 m. Laukia dar vienas svarbus iššūkis – diskusija su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo panaudojimo atrenkant abiturientus studijoms.
Švietimo finansavimo pokyčiai: neformaliojo švietimo krepšelis, klasės krepšelis
Plečiant popamokinės veiklos galimybes, spalio 1 d. įvedamas neformaliojo švietimo krepšelis. Kiekvienam mokiniui, dalyvaujančiam neformaliajame vaikų švietime, numatoma po 15 eurų per mėnesį.
Formaliojo švietimo mokinio krepšelį planuojama keisti klasės krepšeliu. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, mokinio krepšelis šiandien nebeatitinka mokyklų poreikių. Siekiant užtikrinti kokybiškesnį ugdymą mokyklose, socialinį teisingumą ugdytis kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, mokyklos tipo ir dydžio, parengta ir nuo 2016 m sausio 1 d. bus išbandoma klasės krepšelio metodika.
Mokyklos bendruomenės metai
Švietimo ir mokslo ministrė paskelbė ateinančius mokslo metus Mokyklos bendruomenės metais. „Skatiname tėvus, mokyklas aktyviau bendradarbiauti dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės mokymo aplinkos kūrimo. Tyrimai rodo reikšmingą ryšį tarp tėvų įsitraukimo ir mokinių pasiekimų: jis glaudžiai susijęs su mokinių daroma pažanga ir mokymosi pasiekimais“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė.
Gegužės mėnesį atliktos tėvų apklausos duomenimis, apie pusę tėvų (48 proc.) kasdien arba beveik kasdien kalbasi su savo vaikais apie tai, kaip šiems sekasi mokykloje. Su mokytojais dauguma tėvų (39 proc.) bendrauja tik kartą per trimestrą ar pusmetį, kartą per mėnesį ir dažniau – tik 16 proc. Penktadalis tėvų norėtų būti aktyvesni mokyklos gyvenime: juos tereikia paskatinti, pakviesti.
Į mokyklas ateis daugiau pirmokų
Rugsėjo 1-ąją į mokyklas ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai – per 29 tūkstančius. Šiemet pirmokų bus daugiau negu abiturientų.
Abiturientų, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais – nuo 30,5 tūkst. iki 27 tūkst.
Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai – 330 tūkst. Bendrai pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja (2010–2011 m. m. mažėjo 24 tūkst., 2014–2015 m. m. – 12 tūkst.).
Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip pernai: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų.
3 tūkstančiais mažėja studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst. studentų (pernai studijavo 138 tūkst.).
Švietimo ir mokslo ministerijos inf.