Atėjus rudeniui daugelis mūsų grįžo į įprastą, dažnai net per greitą gyvenimo ritmą. Darbų sąraše sugulė nauji darbai, planai ir asmeninės užduotys. Tačiau kiek mūsų į darbų sąrašą įtraukėme profilaktinius vizitus pas gydytojus? „Kodėl mes labiau gerbiame mašinas, jas prižiūrime, griežtai kas dvejus metus atliekame jų techninę apžiūrą, bet vis dar tiek mažai dėmesio skiriame savo sveikatai?“ – retoriškai klausia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Pasibaigus atostogoms – vizitas pas gydytoją dermatologą
Profesorė atkreipia dėmesį, kad ruduo – tinkamas metas ne tik atlikti įprastiems profilaktiniams tyrimams, bet ir apsilankyti pas gydytoją dermatologą: „Kiekvienas mūsų turime odos dėmių, ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau kartais pigmentinės dėmės gali perspėti apie pavojingą odos ligą, kurios ilgai negydant gali išsivystyti net odos vėžys. Todėl praėjus mėnesiui po vasaros arba šaltuoju metų laikotarpiu vyresni nei trisdešimt penkerių metų žmonės, ypač mėgstantys pasilepinti saulės voniomis ar soliariumais, kas dvejus metus turėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją dermatologą.“
Potencialiai pavojingų odos darinių tikrinimas yra greitas, lengvas, o svarbiausia – gali išgelbėti gyvybę. „Dabar didžioji gydytojų dalis turi reikiamus įrankius, padedančius atpažinti odos ligas. O prieš dešimtmetį tik vienas kitas gydytojas turėjo tokį diagnostinį įrankį kaip dermatoskopas. Šiandien situacija pasikeitusi į gerąją pusę. Tad savo sveikata besirūpinantys žmonės gali būti ramūs, nes gydytojai ne tik laiku pastebi ligą, bet ir gali pasiūlyti gana daug gydymo būdų“, – kalba Dermatovenerologijos centro vadovė.
Nors diagnostika gerėja, sergamumas auga
Ir diagnostika, ir gydymas yra pažengę, tad kodėl odos vėžio ir klastingiausios jo formos – melanomos – ligos atvejų daugėja ir suserga vis jaunesni? Gydytoja dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad nėra vienos priežasties, nes ligą dažniausiai lemia keletas priežasčių. Pašnekovė išskiria svarbiausias jų.
Pirmiausia prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad ultravioletiniai spinduliai ir paveldimumas yra svarbiausi rizikos veiksniai, lemiantys odos vėžio ir melanomos atsiradimą. Tad netgi gerėjanti gyvenimo kokybė, suteikianti galimybių dažniau keliauti į saulėtus kraštus ar slidinėti, užsiimti tokiais pomėgiais, kaip vandens sportas, prisideda prie ligos paplitimo, nes žmonės dažniau būna saulėje. „Privalu žinoti, kad netinkama elgsena saulėje, nesaikingas mėgavimasis ir piktnaudžiavimas jos spinduliais tiek šiltuosiuose kraštuose, tiek kalnuose ar būnant vandenyje padidina ligos riziką, nes oda nieko nepamiršta. Taigi ilgų ir neatsakingų pasibuvimų saulėje pasekmės išryškėja gerokai vėliau“, – pabrėžia pašnekovė.
Kita profesorės įvardyta priežastis – vis dar vyraujanti nuomonė, kad kažkas kitas, bet ne pats žmogus turi pasirūpinti sveikata, todėl pas gydytojus apsilankoma dažniausiai per vėlai: „Jau aštuonerius metus aktyviai užsiimame šviečiamąja veikla, tačiau net ir to neužtenka. Palanku yra tai, jog oda gerai matoma, galime pastebėti įtartinus jos darinius ir reaguoti. Taip, po truputį daugėja žmonių, kurie suvokia odos vėžio riziką ir užsiima savistaba. Tačiau, deja, didžioji dalis vis dar mano, kad kiti turi rūpintis jų sveikata.“
Pašnekovė teigia, kad stresas, įtemptas bei greitas gyvenimo tempas taip pat prisideda prie sergamumo odos vėžiu augimo.
Gydytojai neketina pasiduoti
„Tikime, kad žmonių sąmoningumas, nors ir pamažu, bet kasmet didės. Kitaip ir negali būti. Tik svarbu, kad visuomenė žinotų, jog šiandien Lietuvos gydytojų dermatovenerologų žinios, pasirengimas, galimybės atitinka europinius reikalavimus ir standartus. Turime labai aukšto lygio specialistų, kurie nesustoja vietoje ir nuolat plečia žinias šioje srityje“, – kalba profesorė.
Pasak jos, dermatoonkologijos srityje Lietuva yra viena stipriausių vertinant Baltijos valstybes, tačiau Europos mastu dar reikia pasistengti: „Lietuvos specialistai nėra prastesni nei Europos, tik mūsų apimtys mažesnės, nes ir šalis mažesnė. Žinoma, kaip ir kitose šalyse, kartais esame ribojami finansinių galimybių, todėl negalime pačių inovatyviausių gydymo būdų taikyti visiems pacientams. Vis dėlto, vertinant pastaruosius metus, gydymo prieinamumas gerėja. Todėl mūsų, kaip specialistų, užduotys išlieka plėsti žinias stažuojantis geriausiose Europos ir pasaulio klinikose, kongresuose ir seminaruose, esant galimybių, diegti naujus diagnostikos ir gydymo būdus čia, Lietuvoje.“