Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Psichologė apie šventes: „Kartu praleistas laikas yra daug didesnė investicija nei pinigai“
Šeima ir sveikata

Psichologė apie šventes: „Kartu praleistas laikas yra daug didesnė investicija nei pinigai“

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Dažniausiai daugiavaikės šeimos per didžiąsias žiemos šventes susiduria su finansiniais iššūkiais. Psichologai primena, kad svarbu yra investuoti ne į dovanas, o į kitą vertybę – buvimą kartu. Kartu praleistas laikas kepant meduolius ar tiesiog geriant kalėdinę arbatą yra daug didesnė investicija nei momentinis džiaugsmas nauju daiktu.

Psichologė Silvestra Markuckienė pažymi, jog didžiosios metų šventės asocijuojasi su dovanomis, pramogomis ir kitokių vaikų lūkesčių išpildymu. Visa tai reikalauja išlaidų, tačiau kiekviena šeima skirtingai sprendžia tokius iššūkius. Svarbiausia – išradingumas. Psichologės nuomone, šiuo klausimu iš daugiavaikių šeimų galima pasimokyti daug dalykų: kaip planuoti ir tvarkyti reikalus buityje, kaip tinkamai paskirstyti laiką, iš kur pasisemti jėgų ir kaip įveikti nuovargį. Tačiau vienas svarbiausių dalykų – kaip išmokti tiesiog būti kartu, kai vienuose namuose gyvena tiek daug skirtingus poreikius, emocijas ir nuomones turinčių žmonių.

„Didelės šeimos dažniausiai yra atradusios būdą, kaip visiems būti kartu ir tuo pat metu atrasti savo individualią erdvę. Jie ieško kompromisų ir stengiasi išlaikyti šeimos jausmą. Tokios šeimos kasdienybėje susiduria su begale iššūkių – galėtume pasimokyti, kaip jie susitvarko“, – sako S. Markuckienė.

Siekdami padėkoti daugiavaikėms šeimoms, Baltijos šalių žmonės, Vilniaus miesto socialinės paramos centras, NPO Estijos didelių šeimų asociacija, Latvijos labdaros organizacija „Ziedot.lv“ ir „Lipton“ komanda trisdešimčiai daugiavaikių šeimų Baltijos šalyse praskaidrino Kalėdas – jas aplankė Kalėdų Senelis. Jis drauge su vaikais papuošė kalėdines eglutes ir subūrė šeimas pabūti kartu.

Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių programų koordinatorė Anastasija Pydyk sako, kad pirmiausia tokios iniciatyvos suteikia progą pasidalyti dėmesiu, sutelkia šeimą: „Tokie renginiai pasitarnauja kaip bendravimo priemonė. Šiais laikais daugeliui labai trūksta to bendrumo. Ir galiausiai bet kuriam žmogui dovanos – nesvarbu, materialinės ar ne, – suteikia džiaugsmo ir atsiminimų, ypač per šventes“, – įsitikinusi ji.

Dešimt vaikų auginantis našlys Kastytis džiaugiasi, kad jo didelei šeimai buvo padovanota kalėdinė šventė. „Kalėdų Senelis atnešė ne tik dovanų vaikams, bet ir jausmą, jog žmonių gerumas mus visus sujungė į dar stipresnę šeimą. Mažieji iki pat vakaro negalėjo atsitraukti nuo eglutės ir neleido užgesinti lempučių“, – sako daugiavaikis tėvas.

Paklaustas, kaip jam pavyksta susitvarkyti su šventiniais rūpesčiais, Kastytis atsako, kad jo šeima į Kalėdas žiūri paprasčiau, niekada nėra jautusi vadinamosios kalėdinės karštinės. „Kitaip, organiškai, priimame šią šventę, ji mums susijusi su Kristumi. Žmona visada sakydavo, jog nėra kur beprasmiškai skubėti. Viskas įvyksta laiku ir vietoje. Tereikia į viską žiūrėti paprasčiau, su ramybe ir tikėjimu“, – sako jis.

Tuo metu psichologė siūlo nepasiduoti švenčių karštinei ir prisiminti, kas yra svarbiausia: „Ar tikrai svarbu tik nupirkti tą dovaną? Žinoma, tėvams labai smagu matyti spindinčias vaiko akis, kai jis gauna išsvajotąją dovaną. Tėvai tuomet gauna du dalykus: gerą emociją, nes sugebėjo pradžiuginti vaiką, ir pasididžiavimą savimi kaip tėčiu ar mama. Vis dėlto kartu praleistas laikas yra daug didesnė investicija nei pinigai“, – sako ji.

Psichologė aiškina, jog stresas šventiniu metu kyla todėl, kad esame įsitikinę, jog privalome išpildyti savo pačių ir aplinkinių iškeltus lūkesčius: „Tačiau kyla klausimas, ar tas įsivaizdavimas atneša man ir mano šeimai būtent tai, ko tikiuosi – džiaugsmo, ramybės, bendrystės? Jei ne, ar tai tikrai reikalinga? Ar momentinis naujo daikto džiaugsmas vertas viso streso ir nuotaikų kaitos, kurią patiriu?“

Kitas svarbus dalykas, į kurį psichologė pataria atkreipti dėmesį šventiniu laikotarpiu, yra tai, kad vieni vaikus auginantys daugiavaikių šeimų mamos ar tėčiai švenčių metu gali jaustis vieniši ir apleisti. Šventės jiems gali kelti nemalonias – praradimo, neturėjimo, liūdesio – asociacijas. Tuomet svarbu, kad jie pamatytų, jog yra daugiau tokių pat žmonių kaip jie. Kartu su suvokimu, jog jie yra ne vieni tokie vieniši, ateina palengvėjimas.

Be to, daugiavaikių šeimų tėvai turi būti stiprūs psichologiškai ir todėl, kad jiems dažnai tenka atlaikyti tam tikrą vaikų nepasitenkinimą esama situacija. Pavyzdžiui, paaugliai gali pradėti klausinėti, kodėl kiti vaikai turi daugiau nei jie ar kam iš viso reikėjo gimdyti tiek daug vaikų. Psichologė sako, kad bet kokios kitos, asmeninės šeimos šventės yra puikus būdas kurti ir stiprinti bendrystės jausmą. Bendri ritualai, tradicijos suteikia psichologinę atramą ir stabilumą, šeimos jausmą. Visi šie dalykai sujungia ir stiprina santykius, net jei kartais požiūriai ir nuomonės šeimoje išsiskiria.

Daugiau apie iniciatyvą

Prieššventiniu laikotarpiu pradėtos iniciatyvos „Įžiebkime Kalėdas šeimoms kartu!“ metu nuo bet kurios nupirktos „Lipton“ arbatos pakuotės buvo paaukotas 1 centas daugiavaikėms šeimoms. Jos metu 30 šeimų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje aplankė ir kalėdines eglutes įteikė Kalėdų Senelis. Gruodžio 18–21 dienomis eglutes drauge su Kalėdų Seneliu puošė vaikai. Ši „Lipton“ socialinė iniciatyva buvo organizuojama kartu su Vilniaus miesto socialinės paramos centru, ne pelno siekiančia Estijos didelių šeimų asociacija ir Latvijos labdaros organizacija „Ziedot.lv“.

Organizatorių nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisAtskleidė jogurto vartojimo naudą moterų sveikatai
Kitas straipsnis 10 žingsnių, kuriuos pirmiausia reikėtų atlikti su nauju išmaniuoju telefonu

Susiję straipsniai

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026

Pasaulinę sveikatos dieną pasitinkant: pas gydytojus patenkame per vėlai, paslaugų prieinamumas netolygus

7 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.