Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Dauguma iki pandemijos buvome aktyvūs, produktyvūs ir perspektyvūs, tačiau šiandiena iškėlė dar nepatirtų iššūkių. Todėl dabar, ieškodami gyvenimo balanso, turime ypač susitelkti į kasdienybės pakankamumą – džiaugtis dėl to, kas yra. Tokia būsena atliepia stiprybę įveikti esamus išbandymus ir nusiteikimą grįžti prie senų įpročių, taip pat užtikrina darbingumą, produktyvumą, motyvaciją siekti savo tikslų. Tuo įsitikinusi sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė priduria, kad, pasiekę gyvenimo balansą, jaučiamės ramūs ir galime suteikti ramybės ir aplinkiniams.
Siūlo gyventi ne dešimtukui
Paklausta, kas yra gyvenimo balansas ir kaip jį pasiekti, I. Vasionytė prisimena palyginimą, nusakantį kasdienybės pusiausvyros esmę. Psichologė kalba apie kiekvieno turimą ribotą energijos kiekį, o visos mūsų veiklos, pašnekovės teigimu, yra tarsi vienu elektros šaltiniu sujungtos lemputės. Jų skaičius priklauso nuo skirtingų ir norimų aprėpti gyvenimo sričių.
„Todėl, kažkuriai lemputei skyrę daugiau energijos, kitas priverčiame degti blankiau, nes elektros šaltinis – tik vienas. Tie, kurie nori būti tobuli, jaudinasi negebantys rasti pusiausvyros, dažniausiai stengiasi būti idealūs, maksimalistai, perfekcionistai. Tačiau visko pasiekti neįmanoma: kiekvienas turime ribotą energijos kiekį, o norėdami vienos srities maksimalaus rezultato, jai skirdami daugiau laiko atimame tai iš kitų sferų. Taip neadekvatūs lūkesčiai lemia perdegimą – siekdami įžiebti visas lemputes jas visas ir užgesiname“, – sako I. Vasionytė.
Todėl, anot psichoterapeutės, norėdami gyvenimo balanso, turime išskirti prioritetines sritis, kurios šiuo metu svarbesnės. Tuomet beliks susitaikyti, kad kitoms dėmesio bus mažiau. Kita I. Vasionytės siūloma išeitis – tenkintis bendru gyvenimo viduriu, pavyzdžiui, aštuonetu iš dešimties, ir siekti tokio rezultato sveikatos, darbo, tarpasmeninių santykių ar kitose srityse.
„Išlaikydami balansą, užtikriname gyvenimo pakankamumą: pilnatvę ir įkvėpimą dirbti, siekti savo tikslų, džiaugtis santykiais, mėgautis ramybe. Gali būti, kad šią pusiausvyrą jau buvote užsitikrinę, tačiau šiandien susiduriate su iššūkiais, išderinančiais turėtą ritmą. Kyla stresas – natūrali organizmo reakcija į pokyčius. Stresas išskiria kortizolį, adrenaliną, kitus hormonus, kurie ne tik sukelia įtampą, bet ir sukoncentruoja į problemų sprendimą. Nors karantinas švelnėja, vieniems grįžimas bus atokvėpis ir džiaugsmas, kitiems – iššūkis“, – mintimis dalijasi psichoterapeutė.
Nauji įpročiai – reikšmingi pokyčiai
Psichologė sako – pandemija perbraižo asmeninių vertybių žemėlapį, todėl šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir išmokti balansuoti dar sudėtingesnėmis sąlygomis. Todėl ji siūlo vadovautis paprastomis taisyklėmis ir derinti darbą, buitį, aktyvų gyvenimą, kokybiškus santykius bei poilsį.
Praktika rodo, kad baigus darbus reikėtų užverti kompiuterį ir atsipalaiduoti, ilsėtis. Skirti laiko knygai, meditacijai, išsiruošti pasportuoti lauke ar tiesiog pakalbėti su mylimuoju. Svarbu ir tinkamai išsimiegoti, sveikai maitintis, nepamiršti reguliariai mankštintis. Nors karantinas imamas švelninti, tačiau judėjimo ribojimai išlieka, o tai varžyti kūrybiškumo neturėtų. Kai nemažai laiko turime leisti namuose, praverstų išradingas jo planavimas. Pavyzdžiui, kiekvienai savaitei galima sugalvoti temą: vieną skirti savarankiškam sportui, kitą – papildomam miegui.
„Darbotvarkė, rutina, fizinis aktyvumas – kertinės dabartinio chaoso suvaldymo sudedamosios. Tačiau nereikėtų galvoti klaidingai: nuo rytojaus pradėsiu gyventi kitaip – sveikai valgysiu, darysiu mankštą, skaitysiu knygas, viską pakeisiu. Tai baigiasi savaite, praleista nauju, intensyviu tempu, kol perdegama ir krentama į duobę, kurioje – jokios motyvacijos. Todėl, pasiryžus pokyčiams, verta žengti palengva“, – sako I. Vasionytė.
