Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Nuomonė»Psichologė Rosita Lekavičienė. Apie kitokias šventes
Nuomonė

Psichologė Rosita Lekavičienė. Apie kitokias šventes

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Artėja šventinis atostogų periodas, kuriuo buvome įpratę dalyvauti renginiuose, susitikimuose, linksmuose vakarėliuose. Dabartinė karantino situacija visa tai nubraukė. Ir, atrodytų, belieka du keliai – užsidaryti ir kantriai (na, gal šiek tiek pabambant) kažkaip išgyventi šventes namie  arba vaikiškai šaukiant „Jokio viruso nėra!“ elgtis priešingai, nei rekomenduojama. Šie du keliai – pesimistinis ir kenkėjiškas egoistinis – turi kur kas geresnių alternatyvų.

Pixabay nuotr.

Amerikiečiai sako: „Jei kažkas tau mestelėjo rūgščią citriną, tai išsispausk ją ir pasidaryk limonado.“ Panašu, jog pats laikas realiai pasinaudoti šia patarle.

Pradėti reikėtų nuo mūsų vidinės nuostatos: neprogramuokime savęs nuobodžioms ar vienišoms šventėms, nebūkime irzlūs dėl laukiančių apribojimų, pasitikėkime savo galimybėmis. Juk nuotaiką gadina ir mus supykdo ne blogi nutikę dalykai, o požiūris į juos.

Jei tikrai esame suaugę žmonės, turėtume nustoti kaltinti „neteisingą pasaulį“, virusą, valdžią ir pan. ir negalvoti, kad kažkas turi būti už mus atsakingas ir mus linksminti. Geriau klauskime savęs, kokių staigmenų galime sugalvoti savo šeimai, draugams, galų gale sau. Taip, reikės įdėti šiek tiek kūrybingumo, nes juk turime išskirtinę situaciją, kurios niekad iki tol neturėjome.

Štai keletas idėjų: padarykite tai, apie ką galbūt svajojote nuo vaikystės, bet suaugus nebeužtekdavo laiko tuo užsiimti. Pasidovanokite sau nemokamas piešimo, grojimo gitara, lipdymo, siuvinėjimo ar mezgimo pamokas, kurių pilna internete. Jei rimtai ir su azartu tuo užsiimsite, šventinės dienos prabėgs ne tik labai greitai, bet ir patiriant mokymosi džiaugsmą.

Psichologė Rosita Lekavičienė

Dar viena idėja: galbūt dabar kaip tik gera proga su šeima išvykti į mišką ir papuošti morkomis eglę zuikiams ir stirnoms. Vaikams tai būdų neužmirštami įspūdžiai, kurie išlieka visą gyvenimą. Juk daugelis iš mūsų esame vaikystėje tai išbandę!

Jei nenorite judėti iš namų, suplanuokite šventinių „Skype“, „Zoom“, „Viber“ ar pan. vakarėlių su seniai matytais bendramoksliais, tėvais, draugais. Beje, tai gali būti ne tik pokalbiai, bet ir, pvz., nuotolinis šventinis anūkų koncertas seneliams. Jei dar nesate įvaldę naujų technologijų, dabar būtų pats laikas paklausti išmanančių, kaip viso to galėtumėte išmokti ir jūs. Neturite kompiuterio? Tačiau bent jau išmanųjį telefoną turime daugelis!

Beje, jei tikrai norite patirti kuo daugiau įspūdžių, patariama šventines dienas susiplanuoti: kurią dieną ką džiugaus nuveiksite. Nes viską palikus savieigai šventės greitai gali paskęsti rutininiuose kasdienybės darbuose…

Keletas palinkėjimų vienišiems. Net ir tuomet, jei jūsų šventės žada būti, kaip ir kasmet, vienišos, verta pamąstyti, ar tikrai šis scenarijus negali būti pakeistas.

Neverta guosti savęs liūdna muzika, išsaugotais laiškais ar nostalgiškomis nuotraukomis. Geriau pagalvokite apie žmones, su kuriais norėtųsi atnaujinti nutrūkusius ryšius, ir jiems paskambinkite. Galbūt tai vaikystės, mokyklos draugas, galbūt senų laikų bendradarbis. Nebijokite žengti pirmo žingsnio ir galbūt pakeisite savo požiūrį ne tik į šventes, bet ir į greitai einantį gyvenimą.

Rosita Lekavičienė, psichologė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisItin dažnai traumai gydyti pritaikytas pažangiausias metodas
Kitas straipsnis Kiaulienos nugarinės vyniotinis su voveraitėmis

Susiję straipsniai

Asmeniniai reikalai darbo metu – natūralu?

30 rugsėjo, 2025

Kokį atlyginimą gaudami lietuviai jaustųsi saugiausiai?

29 rugsėjo, 2025

Kai vienatvė – ne bausmė, o dovana

15 birželio, 2025
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.