Pradinis / Šeima ir sveikata / Psichologė: „Streso metu prarandame ryšį su tikruoju „aš“

Psichologė: „Streso metu prarandame ryšį su tikruoju „aš“

Kaip veikia mūsų smegenys streso metu? Kaip nusiraminti ir atsipalaiduoti tiesiog sėdint darbo kėdėje? Į šiuos klausimus atsakė psichologė, koučingo specialistė Laura Zabilienė. 17 metų žmogaus elgesį tyrinėjanti ekspertė sako, kad pykti stresą patiriančiam žmogui – normalu: „Automobilių varikliuose pilame aušinimo skystį tam, kad variklis neužkaistų, tad lygiai taip pat karštos emocijos padeda mums atsivėsinti, kad nepalūžtume.“

Pixabay nuotr.

Stresas apriboja mūsų matymo lauką

Pasak psichologės, stresas veikia taip, tarsi mes koncentruotumėmės į vieną tašką ir nematytume šalia esančių aplinkybių: „Gyvenime aplink situacijas yra pilna  niuansų, bet streso metu neįmanoma jų pamatyti. Mes „pakimbame“, sulėtėjame, todėl mūsų gyvenimo kokybė labai stipriai nukenčia – nematome kitų elgesio variantų, neatrandame jėgų, savo vidinių resursų kažką keisti, užsiblokuojame.“

Streso metu suveikia instinktai, tad mes arba puolame, arba bėgame nuo situacijos, arba sustingstame – apsimetame, kad tai mūsų neliečia. „Tada mus apima nežinomybės jausmas, apatija, mes sustingstame. O kai puolame, tai pykstame, būname agresyvūs, išsiliejame ant artimiausių žmonių. Jeigu stresorius yra stipresnis už mane, negaliu pulti, tad aš sustingstu arba bėgu, bet grįžęs į artimą aplinką, kurioje jaučiuosi stiprus, puolu. Tai susikaupusi agresija, kuri turi savybę prasiveržti. Mūsų organizmas yra labai protingas ir tas išsiliejimas veikia kaip aušinimas –  emocijos padeda mums atsivėsinti“, – sako L. Zabilienė.

Ekspertė pažymi, jog labai svarbu perskaityti savo kūno žinutes, emocijas, nes tuomet, kai jaučiame stresą ir įtampą, įsijungia mūsų vidurinės smegenys – limbinė sistema. „Ši sistema vadovaujasi instinktu, jog atsirado grėsmė gyvybei. Įdomu tai, kad įsijungus limbinei sistemai mūsų organizmas pasiruošia kovai – mes prakaituojame, nemiegame, pykstame, būname emocingi arba iš viso sustingstame, atsiranda apatija. Gyvybės išsaugojimo programa aktyvuojasi, tad būname budrūs ir negalime džiaugtis ar leisti sau būti laimingiems, nes laimingas žmogus yra mažiau apsaugotas nuo išorinių nelaimių, – pasakoja psichologė. – Kai įsijungia limbinė sistema, išsijungia mūsų kaktinė smegenų dalis, kuri yra atsakinga už racionalumą, loginį mąstymą, kūrybingumą, atmintį ir tai, kaip galime savo žinias pritaikyti praktikoje ar apskritai įprasminti save šiame gyvenime.“ 

Patikrinti streso lygį organizme labai paprasta

Norint sužinoti, ar šiuo metu patiriate stresą, tereikia patikrinti, kaip veikia jūsų atmintis. Jeigu vis tikrinatės, ar kažko nepamiršote, keliaudamas į darbą vis galvojate, ar užrakinote duris, pamiršote įsidėti pietus – tai rodiklis, jog patiriate didesnę įtampą nei įprastai ir tai jūsų gyvenime jau yra stabdis.

„Kada aktyvuojasi limbinė sistema, mūsų kūne aktyviai pradeda gamintis streso hormonas – kortizolis, atsakingas už tai, kad saugotų gyvybę, nuolat būtume įsitempę, jeigu reikės gintis. Įdomu tai, kad šiais laikais reta situacijų, kada reikia saugoti gyvybę, tačiau instinktų lygmenyje protas išsijungia ir mūsų limbinė sistema veikia taip, kaip ir prieš milijonus metų. Iš to kyla labai paprasta užduotis – kai jaučiame stresą, mums reikia nuraminti limbinę sistemą ir pasakyti sau, kad mano gyvybei grėsmės nėra. Tad pagrindinis mūsų tikslas streso metu – formuoti įgūdį ir nesąmoningą instinktų lygmenį perkelti į sąmoningą smegenų dalį. Tam, kad taip padarytume, reikia tai atpažinti“, – sako psichologė. 

Atpažinimo būdų yra labai daug ir įvairių, bet paprasčiausias – kiekvieną dieną sau įsivardyti, kiek šiandien jaučiate įtampą nuo 0 iki 10 balų. Tuomet galėsite imtis tvarkyti tas gyvenimo situacijas, kurios kelia didžiausią įtampą.

Nusiraminti galima ne tik jogos stovykloje, bet ir prie darbo stalo

„Mes galime nesąmoningą perkelti į sąmoningą tik tada, kai suprantame buvimą „čia ir dabar“. Šis suvokimas mus įžemina. Buvimas „čia ir dabar“ yra pauzės momentas, kada jūs iš tiesų suprantate, kaip jaučiatės šiuo metu. Mes patys su savo mintimis dažnai būname stresoriai, todėl svarbu kuo dažniau per dieną būti įsižeminus. Kaip tai padaryti greitai? Nebūtina medituoti, išvažiuoti į tylos stovyklą ar atostogauti. Tai galima padaryti prie darbo stalo. Vienas iš lengviausių būdų – pajausti pėdomis žemę, tvirtą pagrindą po kojomis. Streso metu labai dažnai ištariama frazė „Net žemė išslydo iš po kojų“, tai tas pajautimas, kad turime pagrindą po kojomis, nuramina mūsų limbinę sistemą. Dėl šios praktikos jūsų kūnas jums padėkos, nes galėsite geriau išspręsti stresines situacijas, padaugės laiko ir sumažės įtampa“, – paprastu nusiraminimo pratimu dalijasi psichologė.

Kaip teigia ekspertė, norint kasdien taikyti naujus įpročius ir praktikas, lengviausia juos jungti su jau turimais įpročiais: „Streso  metu galvoje būna labai daug minčių. Psichologai tam net turi specialų pavadinimą – ruminavimas. Ar žinote, kodėl, kai situacija atrodo labai sudėtinga, mes kartais net susiimame už galvos? Mūsų kūnas taip užsiima savigyda. Be jokios abejonės, nė viena praktika neišspręs jūsų situacijos, tačiau delnais suėmę galvą padėsite sau tą akimirką nusiraminti. Tada nesąmoningą reikėtų perkelti į sąmoningą.“

L. Zabilienė įsitikinusi, kad svariausia būti geriausiu savo paties draugu ir priimti save visokį. „Kai mes leidžiame sau jaustis blogai ir priimame savo liūdnumą ar pyktį, tai nustoja taip stipriai mus veikti. Kai aš supykstu ir tai suprantu, aš nesąmoningą perkeliu į sąmoningą ir galiu geriau kontroliuoti savo pyktį, išauga tikimybė, kad aš neišliesiu to pykčio ant savo artimų žmonių arba nepridarysiu klaidų, kurioms atitaisyti prireiktų daugiau laiko, pastangų ir resursų. Aš nustoju veikti griaunamai. Reikia priimti save visokį, leisti sau būti visokiam. Kada viduje duodame tam leidimą – tos emocijos daug greičiau susibalansuoja“, – įsitikinusi psichologė.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top