Kaip pokyčiai pramonėje keičia darbo rinką? Kodėl geriausias laikas gimti verslo idėjai yra mokykloje? Kaip prie būsimo mokinių verslo gali prisidėti mokytojai ir verslininkai? Susitikimuose su Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokiniais ir mokytojais bei vietos savivaldybės ir verslo atstovais apie tai šią savaitę kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
„Lietuvoje trūksta savarankiškų žmonių, kurie norėtų savo idėjas paversti kūnu. Pagal smulkaus ir vidutinio verslo skaičių mūsų šalis atsilieka nuo Europos vidurkio 4 kartus. Drąsių, turinčių idėjų ir kūrybingų žmonių labiausiai reikės ir ateityje, o prie jų ugdymo ir padrąsinimo daug aktyviau gali prisidėti mokytojai, verslas, vietos bendruomenės, savivaldybės“, – sako R. Dargis.
Jo teigimu, todėl Lietuvos elito – akademinės bendruomenės, politikų, mokytojų, gydytojų, kiekvieno išsilavinusio žmogaus – uždavinys yra keisti esamą situaciją. Mokytojai nebegali būti tik tradiciniai žinių teikėjai, jų gebėjimai turi būti kitokie nei XX a. Labai svarbu, kad jie būtų pagalbininkai, ugdantys stiprias asmenybes, kurios dėl savo profesinio kelio apsispręstų ne pagal draugų nuotaikas, tėvų patarimus, populiarumą, o pagal savo gebėjimus ir turėtų drąsos neiti vien lengviausiu keliu.
Svarbu padrąsinti mokinius rinktis tuos mokslus, kurie greitai besikeičiančiame pasaulyje bus labai reikalingi: IT, matematika, fizika. Taip pat aktyviau skatinti kurti naujas idėjas, kurias būtų galima paversti verslu.
Ketvirtoji pramonės revoliucija, apie kurią šią savaitę kalba ir Davose susirinkę Pasaulio ekonomikos forumo dalyviai, reikš gamyklas be žmonių, daiktų internetą, tarpusavyje bendraujančius gamybinius vienetus – robotus, kurie bus užprogramuoti bendrauti ir gaminti produktus nedalyvaujant žmonėms. Todėl viena svarbiausių ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmių, pasak LPK prezidento, bus žmogaus kūrybingumo vertės išaugimas.
„Kuo mes skirsimės nuo robotų? Visų pirma savo galimybėmis ne pakartoti procedūras, o sugebėti pasinaudojant žmogiškuoju kūrybingumu sukurti idėjas. Jau dabar turime pradėti aktyviai lavinti save, kad galėtume konkuruoti su mašinomis ir robotais“, – teigė R. Dargis.
Verslas taip pat turi galvoti apie valstybės ateitį ir daryti tam tikrus žingsnius, kurie atrodo nedideli, tačiau yra išties vertingi. Eidami į mokyklas ir kalbėdami apie tai, nuo ko pradėti verslą, kokios galimybės dabar rinkoje ir kaip jomis geriau pasinaudoti, verslininkai padės mokytojams lavinti mokinių kritinį mąstymą ir padrąsins ryžtingiau rinktis profesinį kelią.
„Didžiausia blogybė Lietuvoje, kad neturime stiprios savivaldos – apie 70 proc. problemų būtų galima išspręsti savivaldybių lygmeniu, nes joms yra suteiktos pakankamai didelės galios. Neverta tikėtis, kad regione gyvenančio žmogaus gyvenimą aukštyn kojom į gerąją pusę apvers Seimas ar Prezidentė. Kiekvienas turime mąstyti, ką galime padaryti kitam, nes nuo bendruomenės stiprybės prasideda valstybės stiprybė“, – sakė R. Dargis.
LPK šiuo metu vykdo susitikimus su Lietuvos regionų mokyklų mokytojais ir mokiniais siekdama ugdyti jų kritinį mąstymą ir lavinti kūrybingumą, paraginti drąsiau kurti verslo idėjas ir ryžtingiau apsispręsti dėl savo tolimesnio profesinio kelio.