Per pastaruosius dvidešimt metų darbo aplinka labai pasikeitė: suaktyvėjo globalizacijos procesai, padidėjo konkurencija, pereita nuo gamybos prie paslaugų, labai kito technologijos. Pasenęs darbo santykių reguliavimas jau neatitinka pasikeitusių verslo sąlygų: visuomenė iš industrinės perėjo į informacinę, o reguliavimas liko pritaikytas industrinei visuomenei. Darbdavių nuomone, dėl šio neatitikimo būtini teisiniai pakeitimai, kurie garantuotų lankstesnį darbo santykių reguliavimą. Patys darbuotojai nebėra nesugebantys apsiginti ir gali sėkmingai savo teises realizuoti ir individualiai. Pokyčių nori ir profesinės sąjungos, siekiančios sustiprinti darbuotojų kolektyvinę teisinę apsaugą. Pasak Investuotojų forumo direktorės Rūtos Skyrienės, visos šalys yra teisios, todėl būtini susitarimai, kurie leistų Lietuvos verslui išlikti konkurencingam ir padėtų užtikrinti geras darbo sąlygas darbuotojams. „Pakeitimai būtų naudingi tiek darbuotojams, tiek darbuotojų atstovams, tiek darbdaviams, todėl turėtume siekti įteisinti lankstesnius darbo santykius“, – sako R. Skyrienė.
Darbo santykių reguliavimas trukdo verslui
„2010 metais atlikta apklausa apie darbo santykių reguliavimo poveikį verslui parodė, kad ši sritis įmonėms sukelia nemažai problemų. Tarp pagrindinių trikdžių įmonės minėjo darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimą, darbo saugos reikalavimus, biurokratinius reikalavimus įdarbinant, painias ir neaiškias atleidimo sistemas, atostogų suteikimo tvarką ir sudėtingas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras“, – vardija verslininkų asociacijos vadovė. Pasak jos, kai kurie reglamentavimai prieštarauja vienas kitam, todėl sudėtinga juos sekti. „Dėl šių dalykų jau pateikėme pasiūlymų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vyriausybei, Seimui ir net Prezidentei“, – pasakoja R. Skyrienė.
Investuotojų asociacijos direktorės manymu, būtina peržiūrėti darbo dienos ribojimus, įtvirtintus Darbo kodekse: čia reglamentuojama ir darbo savaitės, ir darbo dienos trukmė, nors Europos Bendrijos teisė tokius griežtus reikalavimus kelia tik nepilnamečių ir naktiniam darbui. Pasak R. Skyrienės, dienos trukmę vertėtų riboti tik atskiroms darbuotojų kategorijoms, išlaikant ES nustatytus bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.
Verslininkai taip pat siūlo įvesti vidutinę savaitės darbo laiko normą per tam tikrą apskaitinį laikotarpį. „Tikrai nekalbame apie ilgesnę nei 40 valandų normalią darbo savaitę, kaip kartais pateikiama žiniasklaidoje“, – tvirtina R. Skyrienė. Ji stebisi, kad dažnai nesuvokiama, jog darbo laiko apribojimai yra nepatogūs ir darbuotojams. „Tarkime, jūs norėtumėte padirbėti 4-ias darbo dienas ilgiau, kad galėtumėte turėti laisvą penktadienį. Darbo reguliavimo besilaikantis darbdavys negali to leisti, nes bus viršyta numatyta darbo dienos trukmė“, – pavyzdį pateikia Investuotojų forumo direktorė.
Pasak jos, taip pat griežtai ir nenuosekliai Lietuvoje reglamentuojami viršvalandžiai. Verslininkų atstovai siūlo leisti juos dirbti darbuotojui raštiškai sutikus. Taip pat neaišku, kodėl būtina iš anksto apibrėžti atvejus, kai galima dirbti viršvalandžius: būtų daug paprasčiau palikti dėl to susitarti socialiniams partneriams. „Galiausiai siūlome netrumpinti darbo nakties, įvertinant tai, kad už naktinį darbą mokamas pusantro karto didesnis atlygis. Jeigu žmogus nori užsidirbti, kodėl reikėtų tai drausti?“ – klausia R. Skyrienė.
Daugelis problemų lengvai išsprendžiamos
Pasak jos, verslui trukdo ir biurokratiški darbo apskaitos reikalavimai, kurių šiuo metu laikomasi formaliai dėl per didelės biurokratinės naštos. „Tikiu, kad daugelis problemų gali būti lengvai išsprendžiamos, o tai labai padėtų gerinti verslo aplinką. Mūsų atlikta apklausa rodo, kad didžiausi administraciniai darbuotojų įdarbinimo trikdžiai yra privalomas darbuotojo pažymėjimas, darbo sutarčių registravimo žurnalas, privalomas atsiskaitymo lapelių darbuotojams davimas išmokant atlyginimą ir kiti“, – vardija R. Skyrienė.
„Kartais esame kaltinami tuo, kad norime įteisinti vergovę, – piktinasi verslininkų atstovė. – Manau, kad tokioje „vergovėje“, kokia yra Investuotojų forumo įmonėse, su malonumu atsidurtų daugelis komentuotojų. Apklausoje dalyvavusiose tarptautinėse bendrovėse, įdarbinančiose iki kelių tūkstančių darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia 4041 litą, o minimalus – 1585 litus. Tik 13 procentų šių įmonių turi darbuotojų, kuriems moka minimalų atlyginimą.“
R. Skyrienė palaiko Socialinių reikalų ir darbo ministerijos iniciatyva vykdomą tyrimą, kuriuo kelių šalies aukštųjų mokyklų ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai siekia sukurti naują šalies socialinį modelį. Pasak Investuotojų forumo direktorės, darbai vyksta pačiu laiku. „Reikėtų nustoti iš darbdavių daryti „pabaisas“ ir imtis ryžtingų bei efektyvių darbo santykių reguliavimo pakeitimų, kurie būtų naudingi tiek verslui, tiek darbuotojams“, – sako R. Skyrienė.
Parengė Andželika Rusteikienė