Viena tituluočiausių Lietuvos lengvosios atletikos sportininkių Austra Skujytė dalyvavo neįprasčiausioje fotosesijoje savo gyvenime. Ji tapo pagrindiniu vienetinių rankų darbo kuprinių kolekcijos „Sporto mandalos“ modeliu.
„Tiek fotografė Eglė, tiek kuprinių autorė Rasa trykšte trykšta idėjomis, kurias kartais sudėtinga realizuoti net fiziškai!“ – su šypsena pasakojo žinoma mūsų šalies lengvaatletė.
Anot jos, kuprinė – kasdienis visų sportininkų aksesuaras, todėl nieko keista, kad net išskirtiniai autoriniai darbai siejami su sportu.
„Tiesa, tokias kuprines, kokias demonstravau, reikia neštis ne į treniruotę, o einant pasivaikščioti į miestą“, – su šypsena sakė S. Skujytė.
Lengvaatletė buvo ne vienintelė sportininkė, dalyvavusi bendrame meniniame kuprinių kūrėjos Rasos Rožinskienės ir fotografės Eglės Ščerbinskaitės-Elion projekte. Pozuoti prieš fotoobjektyvą teko ir tris kartus Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionei Beatričei Rožinskaitei.
„Abi mano dukros Beatričė ir Dorotėja – sportininkės, todėl treniruotės ir varžybos mano gyvenime užima ne mažesnę dalį nei kūryba“, – patikino R. Rožinskienė.
Matydama maniežuose, ledo arenose, sporto salėse plušančių sportininkų kasdienybę – aplaistytą kruvinu prakaitu, pakaustytą geležine valia, įrėmintą griežta disciplina, – ji nutarė dalį savo naujausių darbų dedikuoti būtent jiems.
„Stebėdama sportininkus mintimis juos susiejau su savo kuprinių puošmenomis – segėmis – mandalomis. Sporto erdvė, kurioje gyvena sportininkas, tai tas centrinis karoliukas, aplink kurį kiekvienos „mezga“ savo gyvenimo mandalą. Rytas, vakaras, kasdiena, savaitgalis, vaiko gimimas, draugės vestuvės, trenerio laidotuvės – viskas verda tame pačiame katile, kodiniu pavadinimu „sportas“, – įsitikinusi R. Rožinskienė.
Anot jos, darbus apibūdinančiame pavadinime yra du žodžiai: sportas ir mandalos. Dalis kuprinių puoštos natūralių akmenukų ir čekiško stiklo segėmis, labai primenančiomis mandalas, kurias kūrėja mezga grįžusi iš savo pagrindinio darbo ankstyvojo vaikų ugdymo studijoje ir kuriomis dekoruoja kuprines.
„Mezginiai iš bižuterinės vielos puikiai atpalaiduoja, mažina stresą“, – neįprasto kuprinių puošybos būdo atsiradimo istoriją pasakojo R. Rožinskienė.
Pirmosios kuprinių fotosesijos dalyvei B. Rožinskaitei teko pozuoti su žiemos sporto šakų atributika, o pagal Elion sumanymą lengvaatletei teko sudėtingesnė užduotis – improvizuotoje studijoje atkartoti kai kurias daugiakovės rungtis – bėgimą, rutulio stūmimą, šuolį į aukštį bei į tolį. A. Skujytei puikiai pažįstama sportininko tikrovė buvo siejama su kasdieniu sportinio tipo aksesuaru – kuprine. Šie „RasaRoze“ dirbiniai lengvaatletės rankose atsirasdavo pačiais netikėčiausiais momentais – Austrai veržiantis į priekį bėgimo rungtyje, šokant į tolį ar vietoj rutulio stumiant rankinę. Praplyšęs fototapetas, pasak fotosesijos sumanytojų, tarsi aliuzija į kertamą finišo liniją, pergalingą juostelės perkirpimą.
„Man, „RasaRoze“ kuprinių kūrėjai, šįsyk teko scenografės, daugiarankės asistentės bei nematomų užkulisio kadrų paparacės vaidmuo. Iš vakaro prisipirkusi pačių ryškiausių tapetų, kokie atitiktų Elion pasiūlytą populiariojo meno koncepciją, kruopščiai atlikau namų darbus – suklijavau iš jų platokas spalvotas širmas. Jas pritvirtinusios prie metalinių laikiklių gavome linksmas dekoracijas“, – pasakojo R. Rožinskienė.
Atvykus sportininkei, kūrėjos puolė ieškoti daikto – sunkaus, stabilaus, – ant kurio užsiropštusi ji galėtų vaizduoti šuolį į aukštį atitinkantį judesį.
„Tam puikiai tiko senas, surūdijęs šaldytuvas, rastas studijos virtuvėlėje, kurį sušokusios visos trys vos atvilkome prie darbui paruoštų dekoracijų!“ – prisimindama šypsojosi kuprinių kūrėja.
Juokas vos nevirto ašaromis, kai fotografė Elion paprašė A. Skujytės, vaizduojančios paskutinius bėgimo metrus, veržliai kirsti menamą finišo liniją – fototapetą. Lengvaatletė tai padarė su tokia jėga, kad paskui save nusinešė ne tik gerai pritvirtintas popierines dekoracijas, bet ir visas jas belaikančias metalines konstrukcijas.
„Sudėtingiausia buvo imituoti šuolį į aukštį. Reikėjo taip išsiriesti ir pozuoti žemyn galva, kad vos po keliasdešimt sekundžių dėl svaigstančios galvos tekdavo prašyti pertraukėlės“, – pasakojo A. Skujytė.
Tačiau, jos teigimu, žaisminga ir kūrybinga fotosesija – tai ne varžybos, kuriose tenka ištverti ne tik fizinį krūvį, bet ir psichologinę įtampą.
„Pozuodamas prieš fotoaparatą savo malonumui supranti – žaidi žaidimą, kurio sėkmė priklausys ne nuo daugybę mėnesių trukusio pasiruošimo kokybės, o nuo tiesiog tą dieną apėmusios nuotaikos“, – sakė A. Skujytė.
„Elion photos“ nuotraukos