Šventės – liūdna tema 90 metų Sofijai. Apie jas šeimos neturinti senolė stengiasi ir nekalbėti. Vienatvė jai nėra naujiena, ir jei ne Raudonojo Kryžiaus slaugytoja Ilona, užsukanti beveik kiekvieną savaitę, turbūt išvis neturėtų su kuo išgerti arbatos. Regos negalią nuo vaikystės turinti Sofija jau kelis dešimtmečius beveik nebemato. „Vieninteliai mano pagalbininkai – lazdutė ir Raudonasis Kryžius“, – sako moteris. Slaugytoja senjorę lanko jau keturiolika metų. Kasdien tos pagalbos Sofijai reikia vis daugiau. Ir ne tik medicininės pagalbos, bet ir bendravimo. „Aš negaliu tik ateiti, išmaudyti ir išeiti, – pasakoja Ilona. – Mūsų darbe yra labai daug žmoniškumo: taip, mes atliekame tiesioginį darbą, tačiau paslaugas teikiame žmonėms, kuriems reikia dėmesio, bendravimo, todėl dažnai darbo valandų net neskaičiuoju.“
Ilgaamžės moters artimiausi giminaičiai gyvena užsienyje. Kartais aplanko draugių dukros. Tačiau Sofijos pečius slegia nežinomybė – ar tie, kas šiandien ją prižiūri, galės ateiti ir rytoj? Vis dėlto į senelių namus kraustytis moteris turbūt nenorėtų: „Savi namai man geriausi, čia jaučiuosi šeimininkė, viskas artima ir pažįstama.“ Jau antrą dešimtį metų namuose senjorę lankanti Raudonojo Kryžiaus slaugytoja, pamatavusi pulsą ir spaudimą, išmaudžiusi ir atlikusi kitas procedūras, dažnai prašoma pasilikti dar valandžiukei: „Matau, kad jaučiasi labai vieniša ir dažnai neturi su kuo pasikalbėti, todėl kartu aptariame naujienas ir, be abejo, ligas.“
Dideli emigracijos iš Lietuvos mastai taip pat didina senų, ligotų žmonių vienatvę. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo iš šalies išvyko beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (825 tūkst.), iš kurių dauguma – jauno ir vidutinio darbingo amžiaus žmonės. Lietuvoje lieka tėvai, seneliai, kiti giminės ir kaimynai, kurie ne visi gali visiškai savimi pasirūpinti, stokoja pagalbos ir gero žodžio.
Valstybei reikia papildomos pagalbos slaugyti vienišus žmones, nes šiuo metu iš Privalomojo socialinio draudimo fondo lėšų yra apmokamas tik vienas slaugytojos apsilankymas per mėnesį. Negalintiems visiškai savimi pasirūpinti žmonėms tai per maža pagalba. Reguliari profesionalių slaugytojų pagalba namuose padeda vyresnio amžiaus žmonėms gyventi savarankiškai, jaustis oriai savo namų, o ne institucinėje aplinkoje. Mūsų slaugomi senjorai dažnai sako, kad savuose namuose, kur pažįstama kiekviena kertelė, kur prabėgo jų gyvenimas, jiems geriausia.
Apsilankymo metu Raudonojo Kryžiaus slaugytojos, turinčios slaugos praktikos licenciją, atlieka kasdienės asmens higienos paslaugas, pragulų profilaktiką, matuoja pulsą ir arterinį kraujo spaudimą, temperatūrą, duoda vaistų, maitina, stebi diurezę ir suteikia kitą, konkrečiam žmogui reikalingą priežiūrą ir pagalbą. Neatsiejama slaugytojų darbo dalis yra bendravimas – išklausyti, patarti, pasidalyti nuomone. Lankomi žmonės dažnai norėtų, kad Raudonojo Kryžiaus slaugytoja praleistų su jais ne 2 valandas, o visą dieną.
Per 2014 metus slaugėme 395 žmones, iš jų 48 su pragulomis, 20 – su trofinėmis opomis, 48 nevaikštančius. 14 112 – tiek kartų aplankėme slaugomus ir prižiūrimus namuose žmones praėjusiais metais. Mūsų senjorams reikėtų, kad slaugytojos aplankytų juos dažniau – iš reikiamų 10 kartų kol kas galime aplankyti tik 6 kartus. Taip pat šiuo metu pas mus yra 250 užsiregistravusių ir laukiančių eilėje vienišų, pagyvenusių, negalinčių savimi pasirūpinti žmonių, kurie laukia pagalbos.
Jūsų dėka galėtume dažniau aplankyti savo slaugomus ir prižiūrimus žmones ir papildomai slaugyti daugiau žmonių!
Norėdami paaukoti, spauskite čia.