Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau pagalvoja apie grįžimą namo. Pernai į Lietuvą grįžo daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Konkurencingas atlyginimas, kokybiškos medicinos paslaugos, geras susisiekimas – ne vienintelės priežastys, sugrąžinančios į Lietuvą. Vis dažniau šį sprendimą paskatina ne ekonominiai motyvai, o emociniai poreikiai, ypač artimųjų ilgesys.
Migraciją žmogaus psichika supranta kaip stresą – keičiasi aplinka, darbas, kultūra, kalba, nutrūksta ryšiai. Mūsų psichika mėgsta stabilumą, todėl natūralu, kad migracija ir dideli pokyčiai veikia emocinę savijautą. Ką daryti, kad grįžimas būtų sėkmingas, o adaptacija lengvesnė?
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro („IOM Lietuva“) projekte „Renkuosi Lietuvą“ dirbantis psichologas Mantas Jeršovas sako, kad auksinių patarimų, kaip palengvinti ar paspartinti integraciją, nėra. Kai kuriais atvejais padeda maži dalykai. Svarbu pačiam save palaikyti ir nuraminti (pvz., „Aš po truputį tvarkausi su šita nauja situacija“), prisiminti, dėl ko nuspręsta grįžti („Aš grįžau, nes… ir po truputį pratinuosi“), padeda ir perspektyvos matymas („Dabar yra sunkesnis periodas, bet aš stengiuosi, kad būtų kitaip, ir po kurio laiko situacija keisis“). Reikia kalbėtis, išsakyti artimiesiems, kokia yra situacija, o ne kaupti savyje. Tuomet mažėja įtampa“, – pataria M. Jeršovas.
Dažnai grįžusius (ypač pirmaisiais mėnesiais) kamuoja abejonės: „Ar priėmiau teisingą sprendimą?“ „Žmonės grįžta po 6, 10 ar 17 metų, palieka savo susikurtą gyvenimą svetur ir turi iš naujo įleisti šaknis Lietuvoje. Apibendrinant galima sakyti, kad grįžus prasideda „medaus mėnuo“: žmogus susitinka su draugais, šeimos nariais, yra džiaugsmo, daug veiksmo, tačiau vėliau ateina realybės jausmas. Žmogus pamato, kad jam reikia kurti savo gyvenimą iš naujo gimtojoje šalyje, atnaujinti santykius, susirasti darbą, užmegzti ryšius su kitais ir pan. Tai sudėtingas laikotarpis.“ Anot psichologo, kai gyvenime daug nepastovumo, daug pokyčių, svarbu turėti ką nors, kas išlieka stabilu. Kartais tą stabilumą žmogui gali suteikti psichologo konsultacijos. Jos vyksta kiekvieną savaitę tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje su tuo pačiu psichologu. Dėl migracijos patiriant nestabilumą tai gali būti savotišku inkaru, kuris laiko, kai gyvenimas banguoja.
Grįžimo priežasčių yra įvairių, tačiau žmonės dažnai apie tai pradeda galvoti, kai paauga vaikai ir norima juos leisti į mokyklą Lietuvoje, kad jie girdėtų gimtąją kalbą, galėtų bendrauti su kitais šeimos nariais. Kartais grįžti apsisprendžiama dėl senyvo amžiaus tėvų. Vis dažniau grįžtama ir dėl savęs, pavyzdžiui, žmogus į užsienį išvyko vos baigęs mokyklą, ten įgijo išsilavinimą, kopė karjeros laiptais, sukaupė santaupų ir nusprendė, kad vis dėlto norėtų gyventi Lietuvoje.
Grįžtantiems svarbi artimiausių žmonių ir visuomenės reakcija. Neretai aplinkinių rūpestis pasireiškia klausinėjimu ir nerimavimu, o tai pastiprina grįžtančiųjų abejonę. Grįžtantiems tenka atlaikyti ne tik savo pačių, bet ir artimųjų nerimą. Visuomenės reakcija taip pat nėra vienoda. Formaliai deklaruojama, kad žmogus labai laukiamas, tačiau grįžtantieji dažnai sako jaučiantys, lyg turi pasiteisinti, kodėl grįžo. Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad grįžtama tik todėl, kad kas nors nepavyko. Tačiau nemažai žmonių grįžta ir dėl to, kad pavyko užsienyje pasiekti tikslų, kad pasiilgo artimųjų, kalbos, gamtos ir jie nori gyventi Lietuvoje.
„Suprantama, kad artimieji dažnai nerimauja, kaip seksis grįžusiems Lietuvoje. Tačiau grįžusiems labiau padeda nuoširdus domėjimasis, kas juos paskatino grįžti, tikėjimas ir palaikymas, o ne nerimavimas dėl jų. Padėti gali kvietimas prisijungti prie kokios bendros veiklos (choras, sportas, būrelis), ką nors kartu nuveikti. O tada, kai norėsis klausti „Tai ko jūs grįžote?“, prisiminkime, kad dažniausiai žmonės grįžta, nes ilgisi. Paklauskite „Ko labiausiai pasiilgai?“ – pataria M. Jeršovas.
„Renkuosi Lietuvą“ teikia nemokamas psichologo konsultacijas asmenims, turintiems migracijos patirties. Daugiau informacijos – https://www.renkuosilietuva.lt/lt/psichologas/. Registruotis kviečiame el. paštu psichologas@iom.int.
