„Nors gimiau neturėdama akių rainelių, tai nesutrukdė man įgyti socialinio darbo magistro laipsnio, aktyviai domėtis naujovėmis, susijusiomis su šios ligos gydymu, o vėliau, sužinojus aniridijos terminą, prisidėti prie kitų šia liga sergančių žmonių švietimo“, – pasakoja Vida Jočienė.
„Kol dar buvau maža mergaitė, nesupratau, kad labai blogai matau, tiesiog nešiojau akinius, kurie mano regos negerino, ir gyvenau savo vaikišką gyvenimą. Tačiau kai tapau paaugle, pastebėjau, kad vis sunkiau galiu perskaityti tekstą – raidės iš juodų, ryškių tapo pilkos, balkšvos, neryškios. Artimieji manė, jog blogą regėjimą išsigalvoju, nes neva nenoriu mokytis, tačiau diena po dienos rega blogėjo ir nebegalėjau skaityti išvis jokio teksto.“ Po ilgų paauglės įkalbinėjimų ir įrodinėjimų, jog jai būtina oftalmologo konsultacija, jai buvo atlikti akių tyrimai. Jų išvada – reikalinga kataraktos operacija. Po jos Vida pasaulį pamatė kaip niekad ryškiai.
„Nemoku apibūdinti to jausmo, kai po operacijos pamačiau akmenukus, sienoje esančius įbrėžimus ir savo paauglės veidą. Po kelerių metų tokia pat operacija laukė ir kitos akies. Vėliau buvo diagnozuota antrinė katarakta, tada taikytas gydymas lazeriu, vėl įvairios varginančios procedūros. Tai tęsėsi iki dienos, kai mano neregės draugės mama, kurios dukrai taip pat nustatyta aniridija, pažiūrėjo į mano akis ir ištarė šią diagnozę. Taip būdama 16-os metų sužinojau šį žodį ir jo reikšmę. Ši liga lydi ne tik mane, bet ir mano sūnų“, – prisimena moteris.
Aniridija, pasak Kauno klinikų Retų akių ligų centro gydytojos oftalmologės doc. Rasos Liutkevičienės, reiškia rainelės nebuvimą akyse. „Tai – reta, įgimta patologija, pasireiškianti įvairaus laipsnio visišku arba daliniu rainelės nebuvimu. Tokiems žmonėms taip pat pastebima katarakta, glaukoma, lęšiuko dislokacija, vokų nusileidimas, regos nervo hipoplazija. Pacientams, sergantiems izoliuota aniridijos forma, būna susilpnėjusi uoslė, kartais – elgesio ir raidos sutrikimai, augimo sulėtėjimas, nerimo sindromas, miego sutrikimai ir kiti simptomai, susiję su nervų sistemos pažeidimu.“
Ši liga dažniausiai nustatoma iškart gimus, tačiau kartais gali būti nustatoma ir iki 3 mėnesių amžiaus, išimtiniais atvejais – iki 1 metų, nes iki šio laiko visi vaikai turi būti apžiūrėti vaikų oftalmologo. „Deja, vaikas jau gimsta su pasireiškusia liga bei žymiais pokyčiais akyse, o vėliau progresuoja regėjimui pavojingos būklės, tokios kaip keratopatija, katarakta, glaukoma bei kitos ligos, kurių gydymas yra labai sudėtingas. Nustačius glaukomą skiriami antiglaukominiai preparatai arba atliekamos antiglaukominės operacijos, koreguojamos refrakcijos ydos, kartais rekomenduojami kontaktiniai lęšiai, imituojantys rainelę, akiniai, apsaugantys akis nuo saulės, bei kitos priemonės“, – vardijo doc. R. Liutkevičienė.
Izoliuota aniridija yra paveldima liga. Ji nustatoma atlikus PAX6 geno tyrimą. „Tikimybė, jog aniridija sergantis asmuo sulauks tą pačią ligą turinčio vaiko, yra 50 proc. Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje yra atliekami šio geno tyrimai, o gydytojai genetikai šeimai suteikia visą reikiamą informaciją apie ligos prognozę ir gydymą“, – diagnostikos galimybes Kauno klinikose pabrėžė Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė dr. Virginija Ašmonienė.
Vida Jočienė pasakojo, kad visos aniridija sergančių žmonių viltys šiuo metu yra nukreiptos į gydytojus genetikus. „Jie – didžiausia aniridijos pacientų viltis. Oftalmologų misija – padėti pacientams išlaikyti tą menką regos likutį, kurie jie dar turi, iki tos dienos, kai genetikai suras tą paslaptingą aniridijos ginklą. Tačiau dabar, kol gydymo dar ieškoma, džiaugiuosi, kad kiekvieno iš mūsų asmeninė istorija gydytojui yra tarsi vadovėlis. Kai tokie pacientai kaip mes garsiai kalbame ir prašome pagalbos, ir vadovėlio vaizdas tampa aiškesnis ir suprantamesnis. Smagu, kad ir gydytojai pradeda veiksmus su ligų duomenų registrais – tai mūsų šalies medikams atvers platesnius kelius į mūsų retos ligos pažinimą.“
Pacientės žodžiams antrino ir doc. R. Liutkevičienė, paaiškindama, kad Kauno klinikų Retų akių ligų centras priklauso Europos referencinių centrų tinklui, o tai itin svarbu suteikiant kvalifikuotą pagalbą tokiems pacientams kaip Vida. Per metus Akių ligų klinikoje apsilanko 1000 vaikų ir suaugusiųjų dėl retų ligų. „Nors aniridijos pacientai neturi oficialios organizacijos, jie nėra praleidę nė vienos Retų ligų dienai skirtos konferencijos, noriai bendrauja su žiniasklaida ir gydytojais, rūpinasi vieni kitais bei skatina aktyviau veikti kitus retomis ligomis sergančius pacientus“, – pabrėžė doc. R. Liutkevičienė.
Lietuvoje dirbantys medikai daro stebuklus – taip V. Jočienė įvardija gydytojų sunkų kasdieninį darbą. „Tai garsiai sakau ne tik aš, bet ir Švedijoje dirbantys specialistai, kurie žavisi lietuvių į priekį vedančiu užsispyrimu. Todėl labai noriu padėkoti Retų akių ligų centro vadovui dr. Arvydui Gelžiniui, doc. Rasai Liutkevičienei, prof. Ingridai Janulevičienei, Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro koordinatorei ir gydytojai vaikų neurologei Mildai Dambrauskienei. Šie žmonės visada būna šalia, kai norime konsultacijos, patarimo, ir visa širdimi ieško būdų, kaip mums padėti gyventi su šia liga. Jiems esu ir būsiu dėkinga visa gyvenimą.“ Vida Jočienė priduria, jog šiuo metu ji kartu su gydytoja oftalmologe doc. R. Liutkevičiene ir gydytoja genetike dr. V. Ašmoniene rengia pirmąją knygutę Lietuvoje apie aniridiją sergančius žmones.
Šiuo metu gydymo, kuris pašalintų genetinę ligos priežastį, nėra, tik simptominis. Jeigu nustatomas ragenos epitelio pažeidimas, skiriamos dirbtinės ašaros be konservantų. Jeigu pastebimi žymūs ragenos pakitimai, gali būti atliekama keratoplastika ar implantuojamas ragenos protezas, jei nustatoma katarakta – atliekama lęšiuko pašalinimo operacija.
Kauno klinikų informacija, Linos Jakubauskienės nuotrauka