Vakar, spalio 8 d., pristatytas Šarūno Barto filmas „Ramybė mūsų sapnuose“ („Peace to Us in Our Dreams“). Premjeroje apsilankę patyrę kino kūrėjai negailėjo naujajam kolegos darbui komplimentų. Dalijamės pora komentarų.
Kino operatorius Algimantas Mikutėnas
Bartas tęsia Vytauto Žalakevičiaus ir Almanto Grikevičiaus kinematografijai būdingus principus: jo kuriamas kinas labai jausmingas, žmogiškas ir teisingas. Naujoji Barto juosta – tai žmogaus analizė. Jis studijuoja žmogaus dvasią, sąmonę ir perteikia tai kine. „Ramybė mūsų sapnuose“ įrodo, kad nuo savęs nepabėgsi. Kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis. Gali perskaityti tūkstančius knygų, vis tiek padarysi taip, kaip tik tu gali padaryti. Mokslai šiuo atveju tik padeda įsigilinti į tam tikros mokyklos sistemą, tačiau svarbiausiu dalyku išlieka režisieriaus individualumas. Barto kūryboje tai labai stipriai jaučiama. Akivaizdu, kad jis leidžia aktoriams improvizuoti ir išlaukia, kol jie subręs reikiamai emocijai. Kinas – didelė mašina, jis ne visada leidžia laukti. Bartą gerbiu, nes jis gali nefilmuoti savaitę, jei mato, kad aktorius neturi ko pasakyti. Bartas nemeluoja žiūrovams. Jo buvimas greta aktoriaus, išlauktų emocijų perteikimas ekrane man yra genialus.
Kino režisierius Kristijonas Vildžiūnas
Šiandien žiūrėjau filmą antrą kartą. Pirmasis kartas buvo Kanų festivalyje, kur įvyko jo pasaulinė premjera. Tąkart supratau, kad tai buvo geriausias Kanuose matytas filmas, įskaitant ir „Auksinės palmės šakelės“ laimėtoją. „Ramybė mūsų sapnuose“ – lyg veidrodis, į kurį žiūri. Jis labai gyvas – ir suerzina, ir pradžiugina. Skirtingose vietose kelia skirtingas emocijas. Filmas labai paveikus intymiu lygmeniu. Šarūnas pasielgė nepaprastai drąsiai. Aš taip turbūt neišdrįsčiau – kurti asmenišką filmą ir filmuoti tuos žmones, kurie jį ir įkvėpė.
„Kino pavasario“ inf.