Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga Italijos Respublikos parlamento deputatų rūmuose kovo 6 dieną įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Italijos Respublikoje ir lietuvių bendruomenės organizuota konferencija „Sovietinė okupacija ir Lietuvos pastangos sugrįžti į Europą“.
Gausiai susirinkusiai auditorijai konferencijos dalyviai kalbėjo apie 50 metų trukusios sovietinės okupacijos įvykius: masinius trėmimus, Lietuvos ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą, partizanų kovas, bažnyčios vaidmenį, neginkluotą pasipriešinimą ir Lietuvos pastangas atgauti nepriklausomybę. Konferencijoje apžvelgtas Europos istorinis kontekstas, siekta užpildyti informacijos apie nematomą karą spragas ir taip paminėti atgautos Lietuvos nepriklausomybės svarbą.
Konferencijoje kalbėdamas neseniai italų kalba išleistos knygos „La guerra sconosciuta. La resistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944–1953“ (liet. „Nežinomas karas. Ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“) autorius Rokas Tarcevskis pabrėžė, kad 1944–1953 m. antisovietinio partizaninio karo istorija yra svarbi lietuvių tautos savimonės dalis (ypač aktuali dėl dabartinių geopolitinių aplinkybių), tačiau ši istorija yra beveik nežinoma Vakarų ir Pietų Europoje, kur tebevyrauja sovietinės istoriografijos stipriai paveiktas požiūris į Antrojo pasaulinio karo ir pokario procesus Europoje, todėl precedento neturintis Lietuvos partizaninio karo istorijos pristatymas Italijos parlamente yra didelis įvykis tiek Lietuvai, tiek Italijai.
Knygą išleidusios leidyklos „Il Cerchio“ direktorius Adolfo Morganti sakė, kad jam buvo labai malonu nutraukti istoriografinės cenzūros šydą, dengiantį lietuvių partizaninį pasipriešinimą, ir leisti su juo susipažinti itališkai skaitančiai publikai.
Kaip teigė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir to režimo tyrėja, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, reikia pripažinti, kad Vakaruose vis labiau sklinda susidomėjimas Lietuvos ginkluotu pasipriešinimu sovietų okupacijai, unikaliu istoriniu XX amžiaus reiškiniu. Savo pranešime ji pabrėžė, jog nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio skirtinos kelios pilietinio pasipriešinimo judėjimo kryptys, iš kurių ryškiausios yra Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynimas, tautinė liberalioji kryptis, pabrėžianti Lietuvos okupavimo faktą, siekius išlaikyti tautos identitetą, istorinę atmintį, dvasinės ir materialinės kultūros paveldą, ugdyti sąmoningus piliečius nepriklausomai Lietuvai.
Pranešėjai taip pat pasakojo, ką Lietuva daro šiandien norėdama išlaikyti istorinę atmintį. Konferencijos organizatorė Kotryna Vilkaitė-Buono pristatė projektą „Misija Sibiras“.
Julija Reklaitė, LR kultūros atašė Italijoje