Lietuvos statistikos departamentas Tarptautinės moters dienos proga pateikia statistinę informaciją apie moteris Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų, o tai 229 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,9 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų.
2013 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 259,5 mln. moterų, arba beveik 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys.
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai. 2013 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,4 metų, vyrų – 68,5 metų. Europos Sąjungoje, 2012 m. duomenimis, vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra gerokai mažesnis ir sudaro 5,6 metų (moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 83,1, vyrų – 77,5). Tikėtina, jog ilgiausiai gyvens ispanės (iki 85,5 metų), prancūzės (iki 85,4 metų), italės (iki 84,8 metų).
Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. „Eurostato“ išankstiniais duomenimis, 2014 m. vidutinį ir aukštesnį nei vidutinis išsilavinimą turėjo 94,7 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų (Estijoje – 93,9 proc., Latvijoje – 93 proc.). Aukštosiose mokyklose didžiausia dalis moterų studijuoja mediciną ir veterinariją (atitinkamai 78 ir 75 proc.), pedagogiką (75 proc.), humanitarinius (74 proc.) ir socialinius (70 proc.) mokslus.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) tyrimo duomenimis, 2013 m. buvo 3,8 tūkst. moterų, dalyvaujančių MTEP veikloje (valdžios ir aukštojo mokslo sektoriuose) ir turinčių mokslo laipsnį, vyrų – 4 tūkst. Daugiau nei vyrų buvo biomedicinos (gamtos) ir socialinių mokslų laipsnį turinčių moterų (atitinkamai 63 ir 60 proc. visų atitinkamos srities mokslo laipsnį turinčių mokslininkų), taip pat humanitarinių mokslų (58 proc.). Didžiausia dalis – 37 proc. – moterų, turinčių mokslo laipsnį, buvo 35–44 metų.
2014 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 657,3 Eur, o vyrų – 774,1 Eur. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje ir valstybės sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, 2013 m. sudarė 13,3 proc., privačiajame sektoriuje – 15,8 proc. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansų ir draudimo veiklos srityje – 39,9 proc., taip pat informacijos ir ryšių srityje – 27,8 proc., apdirbamosios gamybos srityje – 25,7 proc. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas, vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominės veiklos srityje ir kitos priežastys.
2013 m. Europos Sąjungoje didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, buvo Estijoje (29,9 proc.), Austrijoje (23 proc.) ir Čekijoje (22,1 proc.), o mažiausias – Slovėnijoje (3,2 proc.), Maltoje (5,1 proc.) bei Lenkijoje (6,4 proc.).
Moterų užimtumas praėjusiais metais didėjo kiek sparčiau nei vyrų, o nedarbo lygis buvo mažesnis. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2014 m. 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis sudarė 64,9 proc., vyrų – 66,5 proc. ir per metus padidėjo atitinkamai 2,1 ir 1,8 procentinio punkto. 2014 m. bedarbių moterų buvo 68,3 tūkst., vyrų – 89,8 tūkst. Per metus moterų nedarbo lygis sumažėjo 1,3 procentinio punkto ir sudarė 9,2 proc., vyrų nedarbo lygis sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir sudarė 12,2 proc.
Moterys sudarė 38,6 proc. visų vadovų (teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų). Moterys kiek rečiau nei vyrai kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. 2014 m. savarankiškai dirbo 8,9 proc. visų dirbančių moterų, o vyrų – 12,9 proc.
Valstybės valdymo srityje moterų daugėja. 2000–2004 m. Seimo kadencijoje buvo 15 Seimo narių moterų, 2012–2016 m. kadencijoje jų yra 33. Moterys sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos Respublikos Seimo narių. 5 moterys yra Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkės. 2014 m. į Europos Parlamentą išrinkta viena moteris ir 10 vyrų. Lietuvos Respublikos Prezidentė – moteris. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė – moteris. Šešioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – trys moterys ministrės. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ministrės, viceministrės ir ministrų patarėjos sudaro apie 30 procentų visų ministrų, viceministrų, ministrų patarėjų. 2014 m. pradžioje moterys sudarė 26 procentus diplomatinių atstovybių vadovų. 2014 m. savivaldybėse dirbo 5 merės, 13 merų pavaduotojų ir 12 savivaldybių administracijų direktorių.
Lietuvos statistikos departamento inf.