Seimo posėdyje surengta diskusija dėl migracijos ir demografinės politikos. Diskusijoje pranešimus skaitė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo frakcijų vadovai ir atstovai, migracijos ekspertai.
Ministras Pirmininkas S. Skvernelis savo kalboje pabrėžė, kad privalome drastiškai mažinti išvykstančiųjų skaičius ir sukurti tinkamas sąlygas grįžti. „Pastaraisiais metais mokslininkų ir institucijų atliktų tyrimų rezultatai daugmaž sutampa ir aiškiai rodo, kad emigraciją visų pirma skatina ekonominiai motyvai (daugiau negu 60 proc.), kurie pasireiškia didelės socialinės atskirties keliama įtampa, realus, ne popierinis, socialinio saugumo stygius, kylantis iš vakarietiškos darbo kultūros stokos. Labai aiškūs emigraciją skatinantys veiksniai yra teisingumo stoka ir šeimai nepalanki aplinka“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. Pasak jo, spręsti šią problemą gali padėti kryptingi darbai gimstamumo skatinimo, socialinės apsaugos ir pagalbos, švietimo, darnios ir konkurencingos ekonomikos plėtros ir skatinimo, žmogiškųjų išteklių valdymo bei viešojo sektoriaus efektyvinimo srityse.
S. Skvernelis akcentavo investicijų pritraukimo į regionus, švietimo sistemos pertvarkos svarbą. Be to, pasak jo, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys Didžiosios Britanijos lietuviams. „Blaiviai matome „Brexito“ iššūkius, šiuo klausimu prašau mūsų visų susitelkimo. Atėjo laikas įteisinti Lietuvai dvigubą pilietybę ir aktyviai kviesti mūsų tautiečius grįžti namo. Tai ne vien Vyriausybės, Seimo, tai visų mūsų bendras darbas. Jei mums rūpi nykstanti, mažėjanti Lietuva, neatstumkime savo žmonių, kurie nori būti Lietuvos dalimi. Tikimės, kad kituose rinkimuose mūsų užsienio bendruomenės galės balsuoti internetu. Vyriausybė parengs visas technines galimybes ir teisinę bazę tokiam sprendimui“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė diskusijos dalyviams priminė „Eurostato“ informaciją, kad mes nykstame ir nyksime sparčiausiai. „Nykstame sparčiausiai Europos Sąjungoje ir net esame vieni iš lyderių pasaulyje. Tai žinia ir investuotojams, ir mūsų tėvynainiams, esantiems užsienyje, kurie galbūt ir galėtų sugrįžti, norėtų sugrįžti, kad tai yra tikrai nykstanti visuomenė“, – apgailestavo pranešėja. Anot Demografinių tyrimų centro vadovės, sprendžiant šią problemą būtina pradėti kooperuoti pajėgas, pradėti rimtai vertinti ir analizuoti.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė savo kalboje akcentavo, kad emigracija ir grįžtamoji migracija yra susiję dalykai. „Svarbu ne stabdyti emigraciją, ne atimti galimybę rinktis. Emigracija, kaip vertybė, yra labai reikalinga ir nėra blogis. Blogis yra emigracija kaip išvarymas. Taigi reikia ne stabdyti, ne atimti tą galimybę, o skatinti, kad emigracija būtų laikina, skatinti grįžtamąją migraciją ir teikti pagalbą apsisprendusiems“, – teigė pranešėja.
A. Sipavičienė atkreipė dėmesį, kad emigracijoje dominuoja jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausios profesijos, ir tai yra didžiausia problema. „Pirmą kartą stebime tendenciją, kai emigracija nebekoreliuoja su ekonominiais rodikliais, tai yra ekonominiai rodikliai auga, BVP, atlyginimų augimas, palyginti Europos Sąjungoje, yra vienas didžiausių Centrinėje Europoje. Mažėja nedarbas, bet paraleliai auga ir emigracija, ir auga labai sparčiais tempais. <…> Ekonomikos augimas yra pasiskirstęs labai netolygiai. Jį jaučia tik labai nedidelė gyventojų grupė. O kitų gyventojų situacija net blogėja“, – diskusijoje kalbėjo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė.
„Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje yra viena didžiausių. Pajamų nelygybė auga greičiausiai. Trečdalis Lietuvos gyventojų yra ties skurdo riba. Mokesčių vengimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, čia užleidžiame vietą tik Rumunijai. Bet kartu labiausiai apmokestinami yra tie, kurie uždirba mažiausiai. Šį sąrašą galima būtų tęsti, tad nestebina, kad sparčiai mažėja žmonių, kurie jaučiasi reikalingi Lietuvoje“, – problemas vardijo A. Sipavičienė.
Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininko Krescencijaus Stoškaus įsitikinimu, Seimas turėtų pareikalauti iš Vyriausybės parengti ilgalaikę demografinės krizės įveikimo programą, o prie parlamentinių partijų susitarimo dėl migracijos valdymo turėtų būti pakviestos jungtis ir visos kitos politinės partijos.
Migracijos eksperto Dainiaus Paukštės manymu, šiuo klausimu būtinas politinių partijų susitarimas. Anot jo, migracijos klausimai turi tapti esminiais visoms valstybinėms struktūroms ir visos jos privalo turėti migracijos klausimus sprendžiančius padalinius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Guoda Burokienė kalbėjo, kad nuo 2006 m. buvo parengtas ne vienas Vyriausybės priemonių planas, kaip stabdyti emigraciją, bet emigracija nemažėja, o kaip parodė pernai metų duomenys, tik didėja. „Daugelis mąstančių žmonių Lietuvoje jau supranta, kad emigracija iš Lietuvos peržengė pavojingą ribą ir įžengėme į populiacijos demografinės griūties zoną. Emigracija su šiandieniniais jos mastais ir tendencijomis tampa vidine grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl visus su emigracija susijusius dalykus turi koordinuoti ne vykdomosios politikos lygmuo, o valstybės politikos lygmuo – Seimas, kaip Tautos atstovybė“, – teigė G. Burokienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis priminė, kad Lietuva kasmet gauna Europos Komisijos ataskaitą apie esmines mūsų šalies problemas, apie svarbiausius darbus, kuriuos reiktų nuveikti. „Pagrindinės problemos yra eksporto lėtėjimas, darbo našumo augimo lėtėjimas, visuomenės senėjimas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, prastos moksleivių žinios, standartų neatitinkanti aukštojo mokslo sistema, prasta inovacijų sistema ir t. t.“, – vardijo TS-LKD frakcijos vadovas. G. Landsbergis pasiūlė kas pusę metų kviesti Vyriausybę atsiskaityti, kaip sekasi nuveikti šiuos darbus ir kaip sumažėjo emigracija.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Algirdo Butkevičiaus nuomone, labai svarbu, kad Seimo nutarimo dėl demografijos, migracijos, integracijos procesų valdymo iniciatyva kurtų konkrečius sprendimus. Pasak jo, emigraciją stabdo ne atskiri planai ar programos, o bendros pastangos, susitarimas ir priimti politiniai sprendimai.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė akcentavo valstybėje vykdomą netikusią šeimos politiką, kuri apima ir darbo, poilsio bei paramos sritis. „Apsispręsti neišvykti, turėti daugiau vaikų, jaustis saugiai padėtų Vyriausybės siunčiama žinia: „Jūs, žmonės, jūsų šeimos mums yra svarbiausi“, – teigė frakcijos seniūnė, kalbėdama apie didesnės biudžeto dalies skyrimą šeimų pajamoms.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas teigė: „Tikroji emigracijos politika yra rūpintis ne išvažiavusiais, o čia likusiais, nes viską, ką mes darome, darome dėl čia liekančių. Reikia kalbėti apie kitą Lietuvą, apie galimybių Lietuvą, ne priespaudos ir baudimo, mums reikia kalbėti apie valstybę, kuri priverčia pasitempti kiekvieną, kuri suteikia galimybes, o ne baudžia ir stabdo“, – tvirtino S. Gentvilas.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad žmonėms šiandien trūksta elementaraus dalyko – tiesiog paprasto valstybės požiūrio. „Absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksmai: socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi“, – teigė frakcijos seniūnas R. Žemaitaitis.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Aušra Maldeikienė sukritikavo svarstomą nutarimo projektą dėl migracijos valdymo. Anot jos, parengtas projektas yra ne politikų, o politinės biurokratijos.
Po diskusijos Seimas tęsė svarstymą nutarimo projekto, kuriuo numatoma pateikti pasiūlymus Vyriausybei. Vienas iš pasiūlymų – parengti ir iki 2018 m. sausio 1 d. pateikti Seimui tvirtinti 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos ir Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektus.
Kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, 2016 m. iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo 20,2 tūkst. žmonių. Palyginti su 2015 m., emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.), o imigrantų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.). Pernai 30,1 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo (2015 m. – 22,4 tūkst.).
Rimas Rudaitis
Vyriausybės kanceliarijos nuotr.