Kaip atrodo vidutinė dėstytojų darbo diena Lietuvoje? Beveik pusę jos dėstytojai praleidžia skaitydami paskaitas ir dirbdami su studentais. Penktadalis dienos – pasiruošti būsimoms paskaitoms ar vertinti studentų darbams. Tai, kas lieka, reikia dalyti įvairiems organizaciniams darbams, rengti mokymo medžiagą ar atlikti mokslinius tyrimus. Tiek patys dėstytojai, tiek aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai įsitikinę, kad tokią situaciją reikia keisti.
Kas antras Lietuvos dėstytojas dirba daugiau nei 40 val. per savaitę. Du penktadaliai jų turi dvi ar daugiau darboviečių. Didžioji dalis dėstytojų pripažįsta, kad laiko dirbti su studentais jiems užtenka: jie skiria jiems tiek konsultacijų, kiek tik studentai pageidauja. Tačiau kitai būtinai dėstytojo veiklai – moksliniams tyrimams, straipsniams, konferencijoms, bendradarbiavimui su socialiniais partneriais ar mokslinės veiklos populiarinimui – lieka tik laiko trupiniai jų dienotvarkėje. Tokius rezultatus atskleidė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas studijų sistemos suinteresuotųjų šalių tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip tūkstantis Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų.
„Daugiau nei 60 proc. dėstytojų sako norintys skirti daugiau laiko moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Kas antras norėtų turėti daugiau laiko metodiniam darbui, kas trečiam trūksta laiko pasirengti paskaitoms ar tikrinti studentų darbams. Organizacinių darbų kas antram dėstytojui per daug, ir jie norėtų jiems skirti mažiau laiko“, – sako MOSTA analitikė Rima Kalinauskaitė. Aukštųjų mokyklų administracija taip pat pripažįsta norintys, kad dėstytojai skirtų daugiau laiko moksliniams tyrimams, nei tai daro dabar.
Tuo, kad turi per mažai laiko atlikti moksliniams tyrimams, ypač susirūpinę universitetų dėstytojai ir tie, kurie turi daktaro laipsnį. Daliai jų taip pat trūksta moksliniams tyrimams reikalingos įrangos. „Dažniausiai su šia problema susiduria biomedicinos ir technologijų sričių dėstytojai, tačiau vertinant bendrą situaciją du iš trijų dėstytojų aukštosiose mokyklose turi tokią įrangą, kuri reikalinga jų moksliniam darbui“, – tyrimo rezultatais dalijasi Rima Kalinauskaitė.
Kūrybinį mokslinį darbą dėstytojai dažniausiai dirba namie – čia jie rašo mokslinius straipsnius, ruošiasi paskaitoms ir seminarams. Daugiau nei kas trečias dėstytojas sako, kad jiems aukštojoje mokykloje trūksta darbo vietų: stalų, kompiuterių ir pan. Ši problema aktualesnė valstybinėse mokyklose: čia darbo vietų trūksta maždaug dviem penktadaliams dėstytojų. O privačiose mokyklose su tuo susiduria kas dešimtas dėstytojas.
Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių dėstytojų per praėjusius mokslo metus bent kartą profesiniais tikslais lankėsi užsienio šalyse. Tačiau kai kurie dėstytojai teigia negalintys kelti savo kvalifikacijos užsienyje dėl per didelio darbo krūvio – su šia problema susiduria maždaug trečdalis dėstytojų. „Vyresni dėstytojai, turintys didesnę pedagoginio darbo patirtį, dažniau sako, kad jiems kelti kvalifikacijos užsienyje nereikia, o jaunesni ir vidutinio amžiaus dėstytojai tai daryti norėtų, bet jiems nepakanka laiko“, – pasakoja Rima Kalinauskaitė.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
MOSTA inf.