Ankstų sekmadienio, sausio 12-sios, rytą aktyviausieji Portlando lietuvių bendruomenės nariai susirinko Kolumbijos upės pakrantėje į žygį, skirtą Lietuvos Laisvės gynėjų atminimui.
Negausus šį kartą buvo žygeivių būrelis, matyt, daugelį išgąsdino nuo pat ryto pliaupiantis šaltas lietus… Tačiau tie, kas nepatingėjo anksčiau atsikelti ir atskubėti į sutartą vietą, nenusivylė: tarsi pagal kažkieno iš viršaus duotą ženklą nušvito skaisti saulė ir nuskaidrino apniukusį dangų…Visų žygeivių nuotaika buvo puiki!
Įsiamžinę bendroje nuotraukoje, patraukėme Kolumbijos upės pakrante link istorinio Vankuverio XIX amžiaus karinio forto su pakelėje įrengtomis paminklinėmis lentomis ir riboženkliais, skirtais įamžinti tų laikų kovoms tarp čiabuvių gyventojų ir Amerikos užkariautojų.
Simboliška, kad ir mes šiandien minime tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę, už joje gyvenančių žmonių teisę vadinti ją savo Tėvyne, už teisę kalbėti savo gimtąja kalba, už tai, kad gyventume nevaržomi didžiųjų, galingųjų valstybių priespaudos…
Lenkiame žemai galvą Jums, Tautos didvyriai, kovotojai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę!.. Jūsų atminimas amžiams liks gyvas mūsų širdyse…
Ne vienas, eidamas simboliniu laisvės gynėjų žygio taku, susimąstė: „O kur aš buvau tą atmintiną 1991-ųjų sausio 13-osios rytą?..“ Galbūt nebuvo mūsų tarp tų, kurie tą kraupų rytą stovėjo susikibę rankomis prie Vilniaus televizijos bokšto, gal nedeginom laužų prie Seimo rūmų, tačiau mūsų mintys, maldos, jausmai ir širdys buvo su tais, kurie tuo metu buvo pirmosiose Laisvės gynėjų gretose… Kaip ir šiandien, kai drauge susirinkę ir iškėlę Lietuvos vėliavą eilinį kartą prisimenam žuvusius už Tėvynę…
Portlando lietuvių bendruomenės valdybos vardu norisi padėkoti entuziastams, susirinkusiems į simbolinį žygį Laisvės gynėjų atminimui paminėti, – didvyrių prisiminimas liks gyvas tol, kol jis bus puoselėjamas, kol mes palaikysim jį ne vien žodžiais, bet ir darbais.
Gražina Kazilienė
Giedrės Babarskienės nuotraukos