Bręstantiems paaugliams didelę įtaką daro ne tik šeimos ar visos šalies ekonominė ir socialinė padėtis, bet ir bendruomeninė veikla. Kokią įtaką pozityviai Lietuvos moksleivių raidai daro savanoriška veikla, bandys išsiaiškinti Mykolo Romerio universiteto mokslininkų komanda.
„Mes tiriame remdamiesi prielaida, kad reikia tyrinėti ne problemas, o stiprybes, nes problemų galime neturėti ir tiesiog gulėdami ant sofos, tačiau dar nereiškia, kad tai – visavertis funkcionavimas. Tyrime stengiamasi išsiaiškinti, kaip stiprinti turimas moksleivių kompetencijas ir per tai stiprinti pozityvią moksleivių raidą, padidinti jų įsitraukimą į bendruomenės gerovės kūrimą“, – teigia mokslininkė.
Tyrimui vykdyti pasirinktos Utenos rajono gimnazijos. Demografiniai ir socialiniai duomenys rodo, kad tai tipiškas Lietuvos miestas, įvairiais bruožais dažniausiai atitinkantis šalies vidurkį. Taigi tyrimo rezultatai bus reprezentatyvūs, ir mokslininkai galės daryti platesnes išvadas, reprezentuojančias visos šalies pozityvios jaunimo raidos tendencijas. Jau dabar tyrimo vykdytojai pastebi, kad Utenos gimnazijų moksleiviai labai panašūs į amerikiečius.
„Tyrime rėmėmės Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų sukurtu modeliu ir, gautus rezultatus palyginę su amerikiečių rezultatais, labai nustebome, nes lietuviai vaikai labai panašūs į amerikiečius. Nors socialinės sąlygos labai skirtingos, be to, lietuviai yra individualistai, o amerikiečiai bendruomeniški, linkę prisidėti prie bendros gerovės kūrimo – lietuviai vaikai atkartoja tą patį raidos modelį, kuris būdingas amerikiečiams, ir prie visuomenės gerovės prisideda panašiai“, – įžvelgia R. Žukauskienė.
Mokslininkų teigimu, vykdydami savanorišką veiklą moksleiviai išmoksta bendrauti su kitais, įgyja pasitikėjimo savimi, užmezga pažinčių. Jau sukurta intervencinė programa, kuri turėtų paskatinti moksleivius prisidėti prie savanoriškos veiklos. Pirmiausia ji bus išbandoma vienoje iš Vilniaus gimnazijų. Studentai savanoriai mokys moksleivius, o moksleiviai atliks praktiką įvairiose visuomeninėse organizacijose. Manoma, kad taip bus paspartinama jų pozityvi raida.
Kai kurių užsienyje vykdytų panašių programų rezultatai parodė, kad moksleiviai, išdrįsę vykdyti savanorišką veiklą, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, įgyja pasitikėjimo savimi, atsakomybės jausmą, o tai vėliau padeda mokytis, dirbti ir siekti aukštesnių rezultatų.
Projekto „Pozityvios jaunimo raidos stiprinimo mechanizmai socialinių ir ekonominių transformacijų kontekste (POSIDEV)“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-008) pradžia – 2012 m. spalio 2 d., planuojama pabaiga – 2015 m. spalio 2 d. Projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 1 399 963,00 Lt, t. y. iš ES Socialinio fondo pagal priemonę finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.