Kokios blogos savijautos priežastys? Kaip mes save naikiname ir kodėl tai darome? Kokiais būdais save puoselėjame? Kaip nustoti save žaloti? Norėdami sužinoti atsakymus į tokius dviprasmiškus klausimus, pasvališkiai rinkosi į psichologo, daug metų dirbančio su asmenimis, linkusiais į autodestrukcinį elgesį, Mindaugo Balsio paskaitą „Savęs naikinimo priežastys ir būdai. Savęs puoselėjimo strategija“ Pasvalio raj. sav. visuomenės sveikatos biure.
Pradėdamas paskaitą, lektorius retoriškai klausė auditorijos: kaip žmogus galėtų savo asmenybę puoselėti, o ne naikinti? Pirmiausia psichologas įvardijo šiuolaikinio žmogaus gyvenimo probleminę sritį – tai nesibaigiančių reikalavimų visuomenėje, darbe, šeimoje virtinė. Kad ir, pvz., vaikų auklėjimas. Koks jis turėtų būti? Prirašyta daugybė knygų, patarimų, auklėjimo strategijų, gyvenimo vadovų… O kuo vadovautis? Kieno patarimai tinkamiausi? Tėvams kyla dilema, kaip teisingai auklėti savo atžalas, juk jie didžiąją laiko dalį praleidžia darbe, daug laiko vaikams nelieka. Taigi klausimų, dilemų kyla daug.
Kaip vieną iš dalykų, naudingų ir svarbių žmogiškajai būtybei, psichologas įvardijo religiją. Pasak lektoriaus, dabartiniai žmonės nebėra tokie religingi, kokios buvo ankstesnės kartos. „Dešimt Dievo įsakymų ar nesietini su sveika gyvensena, žmogaus minčių higiena?“ – klausė susirinkusiųjų M. Balsys. Įvyko didelis lūžis tarp religijos, papročių ir dabartinio gyvenimo. Juk anksčiau, kai blogai jausdavosi, žmogus eidavo į bažnyčią, melsdavosi. Šiais laikais vieni, apimti problemų, panyra į žalingus įpročius, kiti vaikosi materialinių gėrybių ir t. t. Pasak lektoriaus, pastaruosius 50 metų žmonės ypač vadovavosi mokslu pagrįstais tyrimais, įrodymais, technologijomis taip nusigręždami nuo žmogiškųjų vertybių, religijos. Žinoma, mokslas svarbus, tačiau save puoselėjant nevertėtų nusigręžti nuo religijos, tikėjimo, amžinų žmogiškųjų vertybių.
M. Balsys teiravosi publikos, kas labiau skatina žmogų veikti, priimti tinkamus sprendimus: laimės ar skausmo būsena. Po tokio klausimo auditorijoje būta teiginių, kad laimingas žmogus geba tinkamai apsispręsti, kiti teigė, kad atvirkščiai: skausmo apimtas vyras ar moteris į viską žiūri kitomis akimis ir pasveria tam tikras situacijas teisingiau. Taigi koks teisingas atsakymas į šį filosofinį klausimą? Lektorius davė paprastą fiziologinį pavyzdį: mes einame – visas kūno svoris tenka pėdoms. Pėdos oda patiria didžiulį spaudimą. Jei tik pajuntame, kad mūsų pėdos oda gali įplyšti, būti pažeista, ten kojos nededame, atitraukiame, žinome, jog koks nors kliuvinys gali pakenkti, nes juk tai kažkada esame patyrę. Taigi patirtas skausmas parodo, kaip priimti mums tinkamus ir saugius sprendimus. „Skausmas moko žmogų save saugoti“, – teigė M. Balsys.
Dar kitas svarbus aspektas, kuris gali naikinti arba puoselėti asmenybę, gerinti ar bloginti gyvenimo kokybę, – tai bendravimas. M. Balsys socialinius tinklus įvardijo kaip vieną iš žmonių tinkamų santykių kūrimui ir bendravimui žalingų veiksnių. Dabartiniam žmogui ir taip keliama daug reikalavimų, tarsi daug pliusų jis turi surinkti. Socialiniai tinklai ne tik kelia bendravimo problemų, bet ir gali labai menkinti mažiau pasiekusių žmonių, kurie tų pliusų turi mažiau nei jų pažįstami, savivertę. Mūsų gyvenimo kokybei yra labai reikšmingas pažįstamų kiekis. Dabartiniai žmonės turi labai daug pažįstamų, ypač socialiniuose tinkluose, tai duoda daugiau žalos nei naudos. Kai mes gyvai susipažįstame – paspaudžiame ranką, užmezgame kontaktą, įvertiname, koks tai žmogus, pajaučiame simpatiją arba, atvirkščiai – mums naujas pažįstamasis nepatinka. Susipažindami socialiniuose tinkluose, tampame pažįstamais su nežinia kokiu asmeniu matydami tik jo profilį. O juk susipažįstama visam gyvenimui ir gana dažnai pažįstamieji gali kelti neigiamas emocijas ir problemas. Tad ypač jauni žmonės turi būti kritiški sau, atsirinkti žmones, su kuriais bendrauja.
Kitas visiems puikiai žinomas savęs naikinimo būdas – alkoholis. Pasak M. Balsio, žmonės geria, kai negeba susitvarkyti savo problemų arba siekia greito malonumo. Alkoholis – narkotikas, leidžiantis pabėgti vienai, kitai minutei nuo slegiančių problemų, kurios, deja, nedingsta.
Charizmatiškasis psichologas viso susitikimo metu pateikdavo rimtai susimąstyti verčiančių klausimų apie žmogaus psichiką, bendravimą, skausmo ir malonumo sąvoką. Apmąsčius išgirstą informaciją, gimsta išvada, taikytina ir jaunimui, ir brandaus amžiaus asmenybėms, – sveika gyvensena, minčių higiena, vadovavimasis amžinosiomis, žmogiškomis vertybėmis, bendravimas, bendrystė siekiant malonių pojūčių tik su artimais žmonėmis ir yra savo asmenybės puoselėjimo strategija. Pradėkime nuo savęs čia ir dabar!
Jovita Mikalajūnienė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
pasvaliovsb.lt
Artūro Juzefovičiaus nuotrauka