Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Harvardo (JAV), Zagrebo (Kroatija) bei Belgrado (Serbija) universitetų mokslininkai kartu atliko tyrimą, atskleidžiantį paauglių fizinio aktyvumo sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu ir kitais sveikatos rodikliais.
„Padėties Europos šalyse tyrimu buvo siekiama įvertinti paauglių fizinio aktyvumo, subjektyvaus sveikatos vertinimo, psichologinio distreso, kitus psichosocialinius ir sociodemografinius rodiklius bei išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas. Tyrimas parodė, kad gerai savo sveikatą vertina 94,7 proc. Europos paauglių, tačiau tarp Lietuvos paauglių taip savo sveikatą vertinančių yra vos 56,4 procentų“, – teigė LSU profesorius dr. Arūnas Emeljanovas.
Šio tyrimo pagrindu LSU mokslininkai kartu su tyrėjais iš užsienio parengė mokslinį straipsnį. Jį publikavo prestižinis Šveicarijos tarptautinis visuomenės sveikatos žurnalas „International Journal of Public Health“. Šioje publikacijoje pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia, kad geriau savo sveikatą vertina tie Europos paaugliai, kurie yra fiziškai aktyvesni, patiria mažiau distreso ir neturi antsvorio. Vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos – tai sutampa su daugelio kitų tyrimų duomenimis įvairiose amžiaus grupėse. Tyrimas taip pat išryškino paauglių fizinio pasyvumo problemą – nepakankamai fiziškai aktyvūs yra net 83,1 proc. tirtų jaunuolių. Pasaulio sveikatos organizacija fizinį pasyvumą akcentuoja kaip vieną didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, kuri prilygsta ar net savo mastais jau lenkia rūkymą.
„Tyrimo rezultatų analizė padės geriau suprasti moksleivių sveikatos netolygumus, juos lemiančius veiksnius, leis numatyti gaires, kaip pagerinti sveikatą per efektyvią mokyklos emocinės ir fizinės sveikatos gerinimo politiką“, – teigia viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių, LSU dėstytoja, sveikatos psichologė dr. Brigita Miežienė.
Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, mokslininkai iš Harvardo, LSU ir kitų universitetų rekomenduoja įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo politiką ir atitinkamas strategijas švietimo sistemoje. Tyrėjai teigia, kad, siekiant pagerinti paauglių fizinę ir psichologinę sveikatą, reikėtų vykdyti daugiau kūno kultūros pamokų per savaitę ir neformalaus fizinio ugdymo užsiėmimų. Šios rekomendacijos sutampa ir su tarptautinių sporto bei sveikatos organizacijų siūlymais. Pavyzdžiui, Nacionalinė sporto ir kūno kultūros asociacija teigia, kad mokyklose per savaitę turėtų būti vykdoma ne mažiau kaip 225 min. trukmės kūno kultūros pamokų. Nacionalinė asociacija sportui ir kūno kultūrai siūlo mažiausiai 20 minučių fiziškai aktyvių pertraukų kasdien.
„Nedaug Lietuvos mokslininkų ir universitetų gali pasidžiaugti bendradarbiavimu su vienu geriausių pasaulyje Harvardo universitetu. Tarptautinį tyrimą inicijavo ir koordinavo daugiau kaip 20 metų šiame universitete dirbantis visuomenės sveikatos fakulteto profesorius, Socialinių ir elgesio mokslų katedros vadovas, socialinės epidemiologijos pradininkas prof. dr. Ichiro Kawachi. Pirmą kartą su profesoriumi susitikome 2015 metais Tarptautinės kūno kultūros federacijos (FIEP) organizuotame renginyje Maroke. Nuo to laiko LSU bendradarbiauja su Harvardo universitetu“, – pasakojo LSU profesorius Arūnas Emeljanovas.
LSU inf. ir nuotr.