Gegužės 15-tąją minint Tarptautinę šeimos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė nori atkreipti visuomenės dėmesį į šeimos svarbą – čia dedami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai ir vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Netinkamai padėtas šeimos pamatas neretai veda griūties link, todėl taip dažnai žmonių gyvenimas dūžta į šipulius ir lieka ilgai negyjančių žaizdų, trukdančių džiaugtis puikiais santykiais su artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis.
Darni ir visavertė šeima yra rojus žemėje
Laimingi tie, kurie turi savo širdžiai brangius ir artimus žmones, kuriems rūpi jie patys ir kurie gali prasmingai dalyti save kitiems. Kaip žinoma, neretai pasirūpinti kitu visada yra lengviau negu savimi, mylėti artimą lengviau nei mylėti patį save. Laimingi tie, kurie turi šeimas ir tikrai brangių žmonių. Tai vertybė. Žmogus pašauktas į gyvenimą, kad galėtų juo dalytis, dalyvaudamas dvasiniuose mainuose įgyti ir kaupti dvasinius turtus. Jie, skirtingai nuo materialių gėrybių, didėja visada, kada atiduodi. Tokie yra pagrindiniai dvasingumo dėsniai. Jais vadovautis yra sveika. Mes, žmonės, nesame vien kūnas.
Suaugę ir subrendę žmonės gyvena šeimose. Šeimoje ne tik susilaukiama vaikų, bet ir atsiranda galimybė ugdyti ir puoselėti daugybę savo paties žmogiškų jausmų, juos tobulinti ir kartu dvasiškai augti, tobulėti jau dviese. Vaikystėje išmokę žaisti lėlėmis mamas ir tėvelius, suaugusieji turi galimybę žaidimus paversti tikrove. Kad ir ką sakytume, vis dėlto visi norime gyventi šeimoje, rūpintis ir rūpėti. Bet kokie nesklandumai, šeimos narių problemos atitinkamai sukelia nemigą, galvos skausmus ar kitus simptomus, parodančius, kad rūpinamasi. Šeimos nariui niekada nepasakysi: „Tavo problema, tu ir spręsk.“ Sakome: „Ką aš galiu padaryti, kad padėčiau.“ Arba netgi ne sakoma, o daroma. Darni ir visavertė šeima yra rojus žemėje.
Šeima – svarbiausia vaikų ugdymo institucija, kurioje vyksta vaikų socializacija, svarbiausias veiksnys, darantis įtaką vaiko asmenybės raidai
Gyvenimas visavertėje šeimoje yra stabilios psichikos pagrindas ir galimybė asmenybei augti ir dvasiškai tobulėti. O kad šeima būtų visavertė, į ją reikia daug investuoti: materialių gėrybių ir dar daugiau dvasinių pastangų.
Šeima – pirmiausia gyvenimas ne vienumoje. Kitas žmogus gyvena šalia, tenka domėtis, kuo gi jis gyvena, kokios mintys, rūpesčiai ar džiaugsmai jo širdį valdo. Reikalingas empatijos jausmas, kada savąjį žmogų imi pažinti iš žvilgsnio, balso tono, noro ar nenoro kalbėtis, iš kvapo ar judesio. Ir dar daug šeiminės abėcėlės ženklų išmokstama perskaityti. Formuojama šeiminė aura, atmosfera, jausmas. Tenka kalbėtis, klausti, klausytis, atsakyti, šypsotis. Kartu valgyti ir kartu miegoti.
Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir įtakingiausias socialinių įgūdžių formavimo modelis. Vaiko elgesio ir emocijų išraiškos sunkumai dažnai priklauso nuo santykių šeimoje. Šeima vaikui yra kaip tvirtovė, kurioje užtikrinamos jo moralinės ir materialinės teisės, socialinė gerovė. Tik šeimoje galima užtikrinti pagrindines Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas: teisę į gyvybę, teisę į visavertį gyvenimą, teisę dalyvauti kultūrinėje ir meninėje veikloje, teisę būti ginamam nuo smurto ir išnaudojimo. Mes privalome užtikrinti, kad vaiko interesai būtų svarbiau už viską: teisė į švietimą, sveikatos apsaugą, teisė į saugią ir mylinčią aplinką neturi būti teorinės.
Svarbiausia – skirti vaikui pakankamai laiko
Labai svarbu kalbėtis apie tai, ką vaikas daro, mato. Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nedaro įtakos vaikams iš gerų šeimų. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis. Žurnale „Science“ paskelbti tyrimo rezultatai. Įrodyta, kad smurtas televizijoje gali padidinti polinkį į smurtą gyvenime. Tyrimo duomenimis, televizija veikia lyg uždelsto veikimo bomba. Jeigu keturiolikmetis pradės dažniau žiūrėti televiziją, tikimybė, jog jis pažeis įstatymus sulaukęs pilnametystės, padidės. Iš tų, kurie būdami 14 metų televizorių kasdien žiūrėjo iki vienos valandos, įstatymų pažeidėjais tampa 6 procentai. Tačiau jei jie žiūrėjo televiziją po dvi valandas kasdien, bėdų su teisėtvarka turės jau daugiau nei 20 procentų, iš žiūrėjusiųjų tris valandas – net 30 procentų asmenų.
Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir vaiko amžius turi atitikti. Kompiuteriu ikimokyklinio amžiaus vaikas neturėtų naudotis ilgiau kaip pusę valandos per dieną. Būtina parinkti vaikui žaidimus, kuriuose nebūtų smurto scenų. Taip pat sudaryti naudojimosi kompiuteriu taisykles, prižiūrėti, kokiuose interneto puslapiuose vaikas lankosi. Esama ir specialių programų, kurios blokuoja neigiamą įtaką vaikui galinčius daryti tinklalapius.
Nuo gimimo iki 10–12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Taigi reikia riboti laiką, praleidžiamą žiūrint į televizijos ar kompiuterio ekraną, televizorių rekomenduojama žiūrėti ne iš mažesnio kaip trijų metrų atstumo, kambaryje turėtų degti šviesa.
Žiūrėti televizijos nepatartina ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir negalima aklai pasikliauti užrašais, nurodančiais vaiko amžių (pvz., N-7), nes dažnai jie neatitinka turinio.
Žiūrėti televiziją vaikui patartina kartu su tėvais. Būtina kalbėti apie tai, kas gali išgąsdinti vaiką. Paaiškinti, kad filmai neatitinka tikrovės.
Mažyliams televizijos laidos – tai daug epizodų, neturinčių jokio turinio. Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažįsta. Jie tapatina save su kitais vaikais ir tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir jiems. Vaikai jaučiasi, tarsi patys būtų veiksmo dalyviai. Padrikas scenas jungti į vientisą veiksmą filme vaikas sugeba nuo šešerių metų amžiaus.
Svarbiausia, žinoma, nepalikti vaiko vien prie televizoriaus ar kompiuterio, skirti jam kiek įmanoma daugiau laiko, bendrauti, kalbėtis apie vertybes ir smurtą. Vaikai juk elgesio mokosi iš savo tėvų, perima vertybes, sužino, kas yra gera, o kas bloga, kokius žmones reikia gerbti, kokius poelgius smerkti.
Vaikų, skambinančių į nemokamą vaikų liniją, dažniausia problema būna bendravimas ir santykiai su bendraamžiais – draugystė, konfliktai, neturėjimas draugų, vienišumas ir t. t. Kodėl vaikai labiau domisi televizoriumi ir kompiuteriu ir mažiau domisi kitais dalykais? Ar stengiamės pasirūpinti kitokia vaikams įdomia veikla? O kiek mes praleidžiame laiko su vaikais, kalbamės, ką jie matė per televizorių, kaip jie supranta, ką rodė? Ar kartais nėra tėvams patogu, kai vaikai patys susiranda užsiėmimą ir nelenda prie jų?
Sveikata labiausiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio į save, nuo mūsų kasdienės elgsenos, supratimo, kad mūsų fizinė ir dvasinė gerovė 50 proc. priklauso nuo to, kaip maitinamės, ilsimės, kokie mūsų santykiai su šeima, ar mūsų kai kurie įpročiai, elgsena negadina mūsų sveikatos ir darbo sąlygos nekenkia sveikatai. Elgsena labai priklauso nuo to, kokias vertybes puoselėjame, kokius tikslus sau keliame, ar gyvename taip, kad būtume ne tik sveiki, bet ir laimingi. Sveikas gyvenimo būdas padeda šeimai patirti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų nuomone, pagrindiniai šeimos sveikatą lemiantys veiksniai yra mityba, neinfekcinės ligos ir fizinis aktyvumas. Dėl šeimos narių, ypač vaikų, sveikatos sutrikimų patiriama ne tik moralinių, etninių, kultūrinių, bet ir didelių ekonominių nuostolių.
Pasirūpinkime tinkama savo ir vaikų mityba
Mokslininkų įrodymais pagrįsti faktai rodo, kad nuo šeimos mitybos įpročių priklauso jos narių sveikata. Mityba ir atskiri jos komponentai – maisto medžiagos, jų trūkumas ar perteklius, maitinimosi režimas, maisto konsistencija, temperatūra, teršalai, mikroorganizmai ir kiti veiksniai – lemia gyventojų sveikatą. Kadangi netaisyklinga mityba yra viena svarbiausių neinfekcinių ligų priežasčių, būtina daugiau dėmesio skirti šeimos mitybai ir ją koreguoti.
Pasaulio visuomenės sveikatos specialistų teigimu, daug sveikatos problemų galima išspręsti, jei kiekvienas šeimos narys laikytųsi sveikos mitybos principų: saikingumo (net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali daryti neigiamą poveikį sveikatai), įvairumo (su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų), balanso (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis ir optimalus energijos kiekis maisto produktuose). Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo, šeimos gyvenimo būdo.
Judėjimas – gyvybiškai svarbi, biologinė žmogaus reikmė
Fizinis aktyvumas – tai viena sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ir geriausias vaistas nuo visų ligų, padedantis jaunimui normaliai fiziškai vystytis. Yra žinoma, kad nepakankamas judėjimas trikdo vaikų augimą ir vystymąsi, mažina jų organizmo atsparumą, prisitaikymo prie aplinkos galimybes, sudaro palankias sąlygas įvairiems funkciniams sutrikimams ir ligoms. Mažai judėdamas, nejudriai gyvendamas, žmogus rizikuoja susirgti ateroskleroze, hipertonija, išemine širdies liga, miokardo infarktu ir kitomis neinfekcinėmis ligomis.
Judėjimas – gyvybiškai svarbi, biologinė žmogaus reikmė. Ją tenkinti privalu nuo mažens iki senatvės. Suaugusieji, suprasdami biologinę judėjimo svarbą sveikatai, turi ugdyti ir savo vaikų aktyvaus poilsio ir fizinės veiklos įpročius. Mankštinantis lavinamos visos raumenų grupės ir sąnariai. Iš jų į galvos smegenis sklinda signalų srautas, stimuliuojantis centrinę nervų sistemą, gerinantis tonusą, darbingumą. Centrinė nervų sistema, siųsdama signalus į raumenis, širdį, plaučius, skatina jų vystymąsi ir funkcijas. Nuolat mankštinantis širdis dirba ekonomiškiau, didėja raumenų masė, tobulėja energijos ir medžiagų apykaita, gerėja funkcinės organizmo galimybės, teigiamai veikiama kvėpavimo ir kraujotakos sistemų veikla. Pastebėta, kad besimankštinantys vaikai yra stipresni, ištvermingesni, todėl lengviau keliasi rytais, pasiekia geresnių mokslo rezultatų, būna geresnės nuotaikos, rečiau serga.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugęs žmogus per parą turi bent 20–30 minučių intensyviai pajudėti. Tačiau, kaip rodo tyrimai, dauguma žmonių, ypač miestuose, juda mažiau, nuolat naudojasi transportu, o laisvalaikį linkę praleisti prie laikraščių ar televizoriaus. Tik nedidelė dalis žmonių lanko sporto klubus, savaitgaliais aktyviai dirba ar ilsisi gamtoje. Pasyvų šeimos gyvenimą žmonės dažniausiai aiškina laiko, sąlygų ar lėšų trūkumu, sporto klubo netoli jų gyvenamosios vietos nebuvimu. Panašios fizinio pasyvumo tendencijos pastebimos ir tarp vaikų, moksleivių: visą dieną sėdėję pamokose, mokiniai laisvą laiką leidžia prie rašomųjų stalų, televizoriaus ar kompiuterio ir yra nelinkę pasportuoti.
Šeimos sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros, stiprinimo ir ugdymo specialistų ar jų teikiamų paslaugų kokybės. Visų pirma, ji priklauso nuo mūsų visų ir kiekvieno asmeninių pastangų. Žmogus, jeigu nori ir stengiasi, gali pakeisti savo gyvenimo būdą. Tada ir jo šeimos narių gyvenimas taps sveikesnis, ilgesnis ir džiugesnis. Tėvų, pasirinkusių sveiką gyvenseną, vaikai užauga sveikesni ir patiria didesnį gyvenimo džiaugsmą.
Sveikai gyvenančioje šeimoje nerūkoma ir alkoholinių gėrimų vartojama nedaug ir retai
Rūkymas žalingas sveikatai. Su tuo visi sutinka, nes tai nenuginčijama tiesa. Tabako dūmuose nėra nė vienos medžiagos, kuri būtų naudinga žmogaus organizmui, o iš 4000 rūkaluose esančių junginių net 200 koncentracija yra tokia, kad rūkantiesiems gali sukelti sveikatos sutrikimų. Pagrindinė medžiaga, dėl kurios rūkomas tabakas, yra nikotinas. Tai stiprus nuodas, kurio mažos dozės stimuliuoja centrinę nervų sistemą, suaktyvina medžiagos, besigaminančios galvos smegenyse, išsiskyrimą ir yra atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Todėl rūkantysis patiria tam tikrų malonių pojūčių: pranyksta nerimas, sumažėja psichologinė įtampa, dirglumas, pagerėja dėmesys ir susikaupimas dirbant protinį darbą, sutrumpėja reakcijos laikas. Šie malonūs pojūčiai pamažu padaro žmogų priklausomą nuo tabako.
Nors tabako gaminiai yra legalūs, tačiau pasižymi ypač stipriomis narkotizuojančiomis savybėmis, nes greitai sukelia priklausomybę, iš pradžių psichologinę, kuri greitai perauga į fizinę. Pripratęs prie rūkymo ir laiku negavęs cigaretės, žmogus pajunta daugybę nemalonių psichinių ir fizinių pojūčių: nenumaldomą norą rūkyti, dirglumą ir nervingumą, nekantrumą ir nerimastingumą, įtampą ir nerimą, prislėgtumą ir nuovargį, sunkumą susikaupti, pyktį ir agresyvumą, mieguistumą arba nemigą, prakaitavimą, galvos svaigimą, drebulį ir alkį, regėjimo sutrikimus.
Dauguma rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio žalingo įpročio ir mesti rūkyti, tačiau jų bandymai dažniausiai būna nesėkmingi, nes tabako priklausomybė yra labai stipri, rūkantieji yra tiesiog priversti rūkyti ir žaloti savo ir aplinkinių sveikatą. Nikotinas stipriai veikia smulkiąsias kraujagysles, sukeldamas jų spazmus, todėl padažnėja širdies ritmas, didėja arterinis kraujospūdis, padažnėja pulsas, negrįžtamai pažeidžiamos arterijų sienelės, atsiranda stiprūs kojų skausmai, mėšlungis. Dervos ir kitos dirginančios medžiagos, esančios tabake, labiausiai kenkia kvėpavimo organams: plaučiams ir bronchams, todėl rūkantieji kosčioja, skrepliuoja, spjaudosi. Tabako rūkymas pagreitina sunkių ligų, pavyzdžiui, širdies infarkto, insulto, plaučių vėžio, išsivystymą ir sutrumpina žmogaus gyvenimą 5–8 metais.
Sveikoje šeimoje alkoholinių gėrimų vartojama nedaug ir retai. Tėvai niekada nepadaugina alkoholio, vaikai mato gerą pavyzdį. Tokiose šeimose sumažėja rizika susirgti padidėjusio kraujospūdžio, skrandžio, kasos, kepenų ligomis. Kenčiantiesiems dėl priklausomybės nuo alkoholio gresia nelaimingi atsitikimai darbe, namie, kelyje. Dažna net savižudybė. Tokie asmenys smurtauja šeimose, jų vaikai patiria didžiulę psichinę įtampą. Slopindami įtampą, vaikai taip pat anksti pradeda girtauti ar vartoti narkotikus.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija