Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma kodekse apibrėžti smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.
Pasak ministrės, šiais pakeitimais yra reaguojama į ilgą laiką nespręstą mobingo, psichologinio smurto ir psichosocialinės aplinkos darbe problemą. „Praėjusiais metais turėjome liūdnų ir tragiškų įvykių, po jų iš karto reagavome ir subūrėme darbo grupę, ji ir buvo atsakinga už Darbo kodekso pakeitimus“, − sakė M. Navickienė.
Pataisomis numatoma apibrėžti, kad smurtas ir priekabiavimas darbe – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą, ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą.
Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties – tai smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.
Naujomis nuostatomis siūloma numatyti priemones, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Kaip vieną iš atleidimo pagrindų dėl darbuotojo kaltės siekiama įtvirtinti smurtą ar priekabiavimą.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius sieks daugiau kaip 50, privalės, konsultuodamasis su darbo taryba ar darbdavio lygmens profesine sąjunga, nustatyti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti.
Smurtas ir priekabiavimas būtų draudžiamas: darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis; su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; darbdavio suteiktame būste; pakeliui į darbą ar iš darbo.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1516) balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 29 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomais – Biudžeto ir finansų, Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 26 d.