Seimas, 77 parlamentarams balsavus už, 6 buvus prieš ir 31 susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ (projektas Nr. XIIIP-717(3), pritardamas Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui.
Plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui.
Siekiama, kad, įgyvendinus planą ir kitas būtinas aukštojo mokslo sektoriaus reformas, 2030 metais Lietuvos aukštasis mokslas tenkintų šiuos šalies strateginiuose dokumentuose įvardytus parametrus: Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje vykdomi aukščiausio lygio, tarptautiniu mastu konkurencingi moksliniai tyrimai, studijos ir taikomoji inovacinė veikla; Lietuvos aukštosios mokyklos yra tapusios tarptautiniais studentų ir mokslininkų traukos centrais; svarbiausiose šalies mokslo ir studijų plėtros srityse yra sutelkta tarptautinio lygio mokslininkų kritinė masė, tyrėjo ir dėstytojo darbas Lietuvoje yra vienas iš prestižiškiausių darbų; mokslas ir studijos atitinka šalies visuomenės, valstybės ir verslo poreikius ir yra vienas iš svarbiausių jų nuolatinio atsinaujinimo, konkurencingumo, technologinių ir socialinių inovacijų kūrimo šaltinių.
Nutarime įvardijami stipriausi šalies universitetai: Vilniaus mieste – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Kauno mieste ir regione – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas. Siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pažangą, šie universitetai bus laikomi aukštojo mokslo tinklo optimizavimo atramomis.
Nutarimu įtvirtinta, kad profilinių Vilniaus universitetų – Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto – studijų kryptys dubliuojasi su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje dubliuojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniuje esančių universitetų Kauno fakultetų studijų krypčių.
Dokumente teigiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija veikia artimose veiklos srityse. Jose (kartu su Vilniaus dailės akademijos fakultetais Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) studijuoja nedaug studentų, abiejų akademijų tarpusavio sinergija yra menka. Tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu nėra naudojami pačiu efektyviausiu būdu.
Vadovaujantis nuostata, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, nutarime įtvirtinta, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos – dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose.
Nutarime įtvirtinti ir valstybinių universitetų tinklo pertvarkos veiksmai: telkti aukštųjų mokyklų tyrėjų, dėstytojų ir infrastruktūros išteklius, skatinti universitetų susijungimo ir integracijos procesus, sudarančius sąlygas gerinti studijų ir mokslo kokybę; sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai; išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai; sutelkti švietimo ir ugdymo mokslinius tyrimus ir pedagogų rengimą klasikiniuose universitetuose ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto mastu; pertvarkant finansavimo, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, skatinti studijų programų mažinimą, akademinio potencialo sutelkimą, užtikrinant efektyvų turto valdymą, atsižvelgiant į šalies sektorinius ir regioninius poreikius.
Nustatyta, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas bus priimtas tik po to, kai bus nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios įgyvendinti Vyriausybės nustatytus tikslus ir atitikti patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.
Nutarime įtvirtinta, kad aukštųjų mokyklų finansavimas bus grindžiamas Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kokybės kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į geriausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje užtikrinančius pažangiausius universitetus.
Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 1 d. pasiūlyta parengti šio plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai.
Jono Petronio ir LEU nuotr.