Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jau ima nokti šilauogės. Nors jų sulaukta gerokai vėliau, nei yra įprasta, gausiai uogomis apkibusios šakelės žada gerą derlių.
„Šiemet uogų derlius stipriai vėluoja, kai kurių veislių – net apie dvi savaites. Tokia jau šių metų pavasario ir pirmosios vasaros pusės įtaka. Tačiau uogų derlius bus geras, nes šilauogė yra pakankamai atspari pavasario šalnoms, kurios dažnai nušaldo kitų sodo augalų žiedus Lietuvoje“, – sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
Ankstyvųjų uogų VDU Botanikos sode paprastai sulaukiama pirmąjį liepos dešimtadienį. Anksčiausiai sunoksta lietuviškos veislės ‘Danutė’ ir ‘Freda’ bei siauralapės šilauogės, po 5–7 d. pradeda spalvintis uogos ant aukštaūgės šilauogės veislių krūmų ‘Duke’, ‘Earliblue’, ‘Chanticleer’. Vėlyvosios veislės ‘Aurora’, ‘Liberty’, ‘Lateblue’ uogas nokina rugsėjo ar net spalio mėnesiais, mūsų klimato sąlygomis jos visiškai taip ir nesunoksta.
Užauga net iki 3 cm skersmens
Dalį išskirtinės šilauogių kolekcijos veislių Botanikos sodas gavo tiesiai iš JAV Oregono Korvalio augalų genetinės medžiagos saugyklos (National Clonal Germplasm Repository). Tai, anot dr. L. Česonienės, užtikrina veislių autentiškumą. VDU Botanikos sodo šilauogių kolekcijoje auga ir pačios pirmosios JAV išvestos veislės, ir naujausios veislės. „Galime palyginti, kokį ilgą atrankos kelią perėjo šis augalas. Tai labai akivaizdu, lyginant laukines kolekcijoje auginamas rūšis, kurių uogos smulkios ir primena mūsų miškuose augančias mėlynes, ir iki 3 cm uogas nokinančias naujas veisles“, – sako dr. L. Česonienė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad VDU Botanikos sodas yra pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių selekcijos vieta: tik čia šios veislės gali būti dauginamos, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba yra suteikusi teisinę apsaugą iki 2042 m.
Pasižymi vertingų savybių gausa
Šilauogių uogos sukaupia išskirtines biologiškai aktyvias medžiagas, jos yra išsamiai ištirtos, nustatytas ir jų poveikis žmogaus organizmui. Todėl šilauogės yra vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl įvairių gydomųjų savybių. Uogos sukaupia daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių: antocianinų, polifenolių, flavonoidų. Jie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus. Šilauogių uogose yra pterostilbeno, kuris gelbsti tada, kai cholesterolio negalima sumažinti naudojant vaistus. Šilauogėse randama nemažai pektinų – medžiagų, šalinančių radionuklidus. Bendras cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir aromatinių medžiagų kompleksas gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą. Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažina jų infekcijų riziką. Šilauogių uogos sukaupia nemažai cukraus, tačiau bendrame cukrų kiekyje vyrauja monosacharidai – fruktozė ir gliukozė. Sacharozė sudaro mažiau negu 10 proc. bendro cukraus kiekio, todėl šilauogių uogos yra labai vertingas dietinis maistas, tinkamas sergantiems cukralige.
Daugiausia suvartojama šviežių uogų, nes jas galima transportuoti ir gana ilgai laikyti net kambario temperatūroje. Vis labiau šilauogėmis domisi ir farmacijos pramonė. Žiemai galima šias uogas šaldyti, trinti su cukrumi, smulkesnes – džiovinti.
VDU Botanikos sodo nuotr.
Komentarų: 1
Dėkui už puikų straipsnį.